Sekite 15min Google
Pavadino siautėjimu
Gamtos tyrimų centro mokslininkas Justas Dainys savo „Facebook“ paskyroje šį įvykį pavadino besitęsiančiu melioratorių siautėjimu.
„Prieš kurį laiką ne tik visuomenės bei žiniasklaidos, bet ir Aplinkos ministerijos dėmesio sulaukė melioratorių siautėjimas Vilniaus rajone. Buvo melioruojamos gamtiškai atsikūrusios upės su daugybe retų bei saugomų rūšių, kurios grįžo į šias upes.
Realaus pagrindo melioracijai šiose upėse, žinoma, nebuvo, bet prisidenginėjant lozungais apie šviesesnį rytojų ir tariamai gręsiančius pavojus, nemažai kilometrų buvo numelioruota – t. y. upės su visa gyvybe jose paprasčiausiai sunaikintos.
Aplinkos ministerija reaguodama į susidariusią situaciją ėmėsi veiksmų ir buvo keičiamas aplinkos ministro įsakymas, reguliuojantis melioracijos darbų vykdymą (...)“, – rašė jis.
Tačiau nepadėjo nė pakeistas ministro įsakymas.
J.Dainys pasakoja, kad Vilniaus rajone tekanti labai graži Dūkštos upė yra saugomoje teritorijoje, Neries regioniniame parke. Joje neršia šlakiai, o vandeningesniais metais ir lašišos.
„Nepilnai 10 km nuo upės žiočių 1973 metais buvo pastatyta užtvanka ir suformuotas Kiemelių tvenkinys. Užtvankoje žuvitakio nebuvo, taigi lašišos ir šlakiai į upės aukštupį nebepatekdavo, tačiau ten liko gyventi upėtakiai ir kitos saugomos rūšys. Kažkada sovietiniais laikais upės aukštupys melioruotas, o vėliau paliktas ramybėje ir upė po truputėlį pradėjo atsigauti. Šioje atkarpoje taip pat yra ir valstybinis žuvų bendrijų monitoringo (būklės stebėsenos) taškas, kuris praėjusių metų duomenimis rodė gerėjančią vidutinę būklę. Tyrimų metu sugauti upėtakiai, kirtikliai (Natura 2000 saugoma žuvų rūšis)“, – pasakojo mokslininkas.
Jis dėstė, kad trečiadienį gavęs žvejo Tomo Margasovo nuotraukas bei vaizdo įrašus buvo šokiruotas.
„Minėta upės dalis vėl šviežiai numelioruota, sunaikinant viską, kas joje buvo vertinga. Iš atsigaunančio lašišinio upelio padarytas vandens nutekėjimo kanalas“, – rašo mokslininkas.
Labiausiai J.Dainį stebina tai: ant upės pastatyta užtvanka, kad mažintų vandens nutekėjimą, ir ką tik už valstybės pinigus virš užtvankos atlikta melioracija, kad gerintų vandens nutekėjimą.
„Valstybės pinigai įsisavinami, už juos naikinamas valstybės saugomas turtas ir panašu, kad nei visuomenės, nei žiniasklaidos, nei politikų „dėmesys“ Vilniaus rajono melioratoriams nerūpi“, – piktinosi mokslininkas.
Žemės ūkio agentūra pradėjo patikrinimą
Po J.Dainio įrašu pasipylė daugybė pasipiktinusių žmonių komentarų. Pasisakė ir Žemės ūkio agentūra.
Agentūra pranešė, kad nebuvo informuota apie Vilniaus rajono savivaldybės planuojamus atlikti melioracijos darbus šioje upėje.
„Susipažinus su informacija, artimiausiu metu patikrinsime atliktų melioracijos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
2025 m. vasarą agentūra jau buvo susidūrusi su panašiu atveju Vilniaus r. savivaldybėje. Tuomet Vilniaus rajono savivaldybei buvo nurodyta, kad ketinamus atlikti melioracijos darbus upeliuose rekomenduojama derinti su už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, neatsižvelgiant į tai, ar toks derinimas konkrečiu atveju privalomas pagal teisės aktų reikalavimus.
Apie atlikto patikrinimo rezultatus informuosime atsakingas institucijas“, – rašoma agentūros žinutėje.
Ką aiškina Vilniaus rajono savivaldybė?
Daugybės pasipiktinusių komentarų sulaukusi Vilniaus rajono savivaldybė į kilusį triukšmą taip pat sureagavo feisbuke.
„Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pasiekė informacija ir gyventojų bei visuomenės atstovų keliami klausimai dėl Dūkštos upelyje, Maišiagalos seniūnijoje, vykdytų melioracijos statinių priežiūros darbų.
Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus pavedimu Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius inicijavo tarnybinį patikrinimą, kurio metu bus aiškinamasi, kokie darbai buvo numatyti ir atlikti, ar jie atitiko patvirtintą darbų planą ir ar buvo laikomasi taikomų aplinkosaugos reikalavimų“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Anot savivaldybės, sureguliuoto Dūkštos upelio ir melioracijos griovio priežiūros darbai buvo numatyti 2026 metų savivaldybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų programoje. Darbų planuose nurodyta bendra prižiūrimų ruožų apimtis – 2,335 km.
Kaip pažymėjo administracijos direktorius V.Vansavičius, šiuo metu svarbu išsamiai įvertinti visas aplinkybes ir remtis faktais, todėl išankstinių išvadų apie darbų pagrįstumą ar galimus pažeidimus nedaroma.
„Suprantame, kad darbai vandens telkiniuose, ypač šalia saugomų teritorijų, kelia visuomenei pagrįstą susidomėjimą ir klausimų dėl gamtinės aplinkos apsaugos. Todėl į situaciją žiūrime atsakingai. Natūraliame, nesureguliuotame upelio ruože melioracijos statinių priežiūros darbai pagal šią programą nebuvo numatyti. Visos su darbų vykdymu ir galimu poveikiu aplinkai susijusios aplinkybės bus įvertintos atliekant tarnybinį patikrinimą.
Gavus ir įvertinus atsakingų specialistų pateiktą informaciją, visuomenė bus informuota apie nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus“, – rašoma savivaldybės pranešime.
