Dabar jau matosi, kad stūmėjai truputį persistengė. Po nepavykusio pirmojo balsavimo per antrąjį jie taip įtempė raumenis ir tokia jėga metė kandidatą, jog jis ne tik pramušė oponentų sieną, bet ir dabar vis dar skrenda. Naujasis politikas akimoju įlėkė į valstybės pareigūnų Olimpą ir, matyt, nusprendė, jog ne visi spėjo tai pastebėti. Todėl reguliariai primena: „aš svarbus, gerbkite mane!“. O jei kas nors paburba, kad negerbs, tada Seimo pirmininkas ką nors uždraudžia. Taip ir skrenda. Kažin, ar kas jį benutupdys. Nebent koks kitas svarbus balsavimas.
Apie aplinką jau liūdnai prijuokauta be galo be krašto, dar nuo vieno tokio prezidento laikų. Kur aplinka, ten problemos. Vieni kokioje nors aplinkoje negali namų statytis, kiti – ramiai pažvejoti su elektra. Treti nieko nenori statyti, bet dėl tos aplinkos vis nervinasi ir plaukus raunasi: kaip čia ją išsaugojus nuo visokių teršėjų? Ketvirtiems aplinka šiaip gyvenime mėgsta pridirbti. Pradedant jau minėtu anuo prezidentu, baigiant tomis aplinkomis, kurios pasitiks kai kuriuos naujos Vyriausybės narius jų vadovaujamose ministerijose.
O apie verslo aplinką Lietuvoje apskritai geriau nepradėti kalbos, nes galima susirgti depresija, kuri šiais krizės laikais yra ypač pavojinga, nes visi psichiatrai jau užsakyti pusmečiui į priekį. Smegenų gydytojai jau baigia nusukti paskutinius honorarus, kuriuos muzikantai tikėjosi gauti už Kalėdų vakarėlius. Na, bet ne apie tai mes čia, o apie sintezę.
Nieko nėr baisiau, kai susijungia dvi problemos. Ką tik paminėtas skrajojantis Seimo pirmininkas jau suprato: ne jo partijos kandidatai yra problema, o prisikėlėlių postų ir aplinkos problemų suma. Dvi vienoje. O jei problemos yra dvi, tai ir kandidatų reikia dviejų: Nr.1 ir Nr.2. Dabar žiūrėsim, ką prezidentas pasakys. Šiaip ar taip, jis irgi susijęs su aplinka.
