Kaip kalbėjo E.Pašilis, artimiausių dienų įvykiai priklausys nuo prokuroro, atsakingo už tyrimą. Būtent jis spręs, ar kreiptis į teismą dėl N.Venckienės suėmimo, ar bus prašomos švelnesnės kardomosios priemonės.
Paklaustas, kodėl liko tik 4 įtarimai, nors prašant išduoti N.Venckienę jų pateikta 13, E.Pašilis aiškino, kad taip yra dėl teisinių sistemų skirtumų.
„Yra skirtingos teisinės sistemos ir vertinama, ar tos veikos yra nusikalstamos būtent toje valstybėje“, – sakė jis.
Paklaustas, negi vaiko tvirkinimas nėra nusikaltimas JAV, o galbūt šie įtarimai dingo dėl prokurorų klaidų, E.Pašilis atsisakė komentuoti.
„Manau, jau vakar prokuroras nurodė, jei bus požymių, kad įtarimai turėtų būti išplėsti, turėtų būti kreipiamasi į JAV dėl baudžiamojo kodekso ribų išplėtimo“, – sakė jis apie tai, ar įtarimų N.Venckienei gali būti ir daugiau.
Paklaustas, kodėl prokuratūra antradienį sakė, kad Lietuva dar nesiruošia N.Venckienės pargabenimui ir ar taip neklaidinama visuomenė, E.Pašilis teigė, kad slaptumas buvo būtinas.
„Prokuratūra nieko neslėpė. Kalbant apie fizinį gabenimą, tai policijos veiksmai turi būti konfidencialūs, norint apsaugoti gabenamą asmenį ir pareigūnus, viešąją tvarką, – tikino jis. – Kaip jums žinoma, ne prokuratūra vykdė patį pervežimą. Visas ekstradicijos procesas yra daug didesnis nei pats pervežimas. Tai daugybė veiksmų. Galiu garantuoti, jokio klaidinimo nebuvo.“
E.Pašilis taip pat ragino nepiketuoti ir sakė, kad N.Venckienės byla – eilinė.
„Tai eilinė byla, galbūt tik su užsitęsusia ekstradicija. Turime porą šimtų tokių ekstradicijų daug rimtesniuose nusikaltimuose. Nesureikšminčiau šitos bylos. Manyčiau, žmonės neturėtų piketuoti nei prie teismų, nei prie prokuratūros. Tą, ką turi žinoti visuomenė, manau, prokuratūra ir teismas tai užtikrins ir tikrai nebus vilkinama“, – sakė jis.
Įtariama 4 nusikaltimais
Vėlų trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje prokuroras Tomas Krušna pranešė, kad N.Venckienė jau Lietuvoje.
Jis dėkojo JAV kolegoms, tačiau pripažino, kad N.Venckienė Lietuvoje galės būti kaltinama tik dėl keturių nusikaltimų.
N.Venckienė įtariama sudavusi į veidą Laimutei Stankūnaitei (BK 140 str.), smogusi policijos pareigūnui (BK 286 str.), nevykdžiusi teismo sprendimo (BK 245 str.) ir trukdžiusi antstolio veiklai (BK 231 str.).
Maksimali Baudžiamajame kodekse už tokius nusikaltimus numatyta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
Tačiau T.Krušna to nenorėjo įvardinti esą dėl to, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija ir ši byla nebūtų išskirta iš visų bylų.
„Nenoriu lįsti į tuos dalykus, nes nesu tyrimą organizuojantis prokuroras. Jis dar turi atlikti veiksmus ir priimti sprendimą kreiptis į teismą su kaltinamuoju aktu“, – dėstė T.Krušna, nors tuo metu Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė tyliai tarstelėjo, kad bus kreipiamasi į teismą Kaune.
Maksimali Baudžiamajame kodekse už tokius nusikaltimus numatyta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
Galiausiai ir prokuroras patvirtino, kad Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės N.Venckienei skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai.
Tačiau vargu ar Kauno apygardos teismas galėtų nagrinėti šią bylą, mat N.Venckienė pati yra jame dirbusi teisėja.
9 įtarimų neliko, kodėl?
Tiesa, prokuratūra kreipėsi dėl N.Venckienės išdavimo pagal 13 Baudžiamojo kodekso straipsnių.
Anot Generalinės prokuratūros, prašant ekstradicijos buvo nurodyti ir tokie įtarimai kaip vaiko tvirkinimas (BK 167 str.), mirusiojo atminimo paniekinimas (313 str. 2 d.), nepagarba teismui (BK 232 str.), piktnaudžiavimas globėjo teisėmis (BK 163 str.), šmeižtas (BK 154 str. 2 d.), melagingas pranešimas pareigūnui (236 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos (228 str. 2 d.).
Tačiau, pasak T.Krušnos, dėl šių veikų N.Venckienė persekiojama būti negalės.
„Ekstradicijos proceso metu nevertinamas asmens kaltės klausimas. Tai yra Lietuvos teismų kompetencija“, – akcentavo jis.
Tai, kad kiti įtarimai atmesti, anot T.Krušnos, lėmė teisinių sistemų skirtumai Lietuvoje ir JAV. „Dabar yra spekuliacijos, komentarai neva kaip vertinate, kad užsienio valstybės teismas kažkaip pasisakė. Tikrai nepasisakė, mes turime teismo sprendimą užsienio valstybės tokį, kokį turime“, – kalbėjo jis.
Tačiau prokuroras nesutiko, kad Lietuvos prokurorai netinkamai parengė dokumentus. „Reikia turėti galvoje, kad procesas buvo intensyvus, visos procesinės skundimo aplinkybės buvo išnaudotos. Paprastąja kalba kalbant – su tokia agresyvia gynyba ne kiekvienoje byloje yra susiduriama“, – teigė jis.
Paprašytas sukonkretinti, ką vadina agresyvia gynyba, prokuroras paminėjo politikų įtraukimą į procesą, prastos nuomonės apie valstybę formavimą.
„Mes susiduriame tam tikrais atvejais, kai bandoma maišyti teisinius procesus su kažkokiais kitais procesais“, – teigė T.Krušna.
Taip pat prokuroras neatmetė galimybės, kad įtarimai gali būti papildomi, jei paaiškėtų naujos informacijos. Tačiau tuomet ir vėl turėtų būti kreipiamasi į JAV. Dabar tokios galimybės T.Krušna sakė nematantis.
Paprastąja kalba kalbant – su tokia agresyvia gynyba ne kiekvienoje byloje yra susiduriama.
Šiuo metu, pasak prokuroro, N.Venckienė sulaikyta 48 val., jai bus pateikti įtarimai, o dėl suėmimo būtinybės spręs teismas. Prokuroras patvirtino, kad dėl suėmimo greičiausiai bus kreipiamasi. Jis neslėpė, kad ne tik Lietuvos prokuratūra, bet ir JAV teismai įvertino N.Venckienės išvykimą į JAV kaip slapstymąsi.
„Atsakymas trumpas – asmuo slapstėsi“, – sakė T.Krušna.
Suprasti akimirksniu
- 2008 m. rudenį teisėsaugą pasiekė pirmieji Drąsiaus Kedžio vardu rašyti skundai, kad jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametė dukra buvo tvirkinama.
- Neringa Venckienė (gim. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) išgarsėjo kaip Drąsiaus Kedžio, dar 2008 m. pradėjusio kovą prieš įsivaizduojamą pedofilų klaną, sesuo. D.Kedys (gim. 1972 m.) nuo pat pradžių turėjo užnugarį – patyrusią teisininkę seserį, kuri 2007–2012 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėja, o po brolio mirties tęsė esą jo pradėtą kovos prieš pedofilų klaną misiją.
- 2009 m. rugpjūtį D.Kedys sukėlė visuotinį skandalą, kai paviešino buitinių savo dukters apklausų vaizdo medžiagą ir viešai apkaltino pedofilija būrį konkrečių žmonių.Kaip galimus mergaitės skriaudikus D.Kedys įvardijo Kauno politiką ir verslininką Andrių Ūsą, Kauno apygardos teisėją Joną Furmanavičių ir vyrą, vardu Aidas. D.Kedys taip pat tvirtino, kad pedofilams galėjo talkinti jo buvusi draugė ir vaiko motina L.Stankūnaitė bei jos sesuo V.Naruševičienė.
- 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio vaiko motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį. Tuometė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė nuo pat skandalo pradžios mūru stojo už brolį, vis kartodama, kad Drąsiaus vaikas, o vėliau ir jis pats tapo pedofilų klano auka. N.Venckienė, kaip D.Kedžio sesuo, buvo išsireikalavusi teisės laikinai globoti jo mergaitę.
- 2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas. Jo sesuo N.Venckienė propagavo versiją, kad brolis nužudytas, siekiant apsaugoti menamo pedofilų klano paslaptis. 2011 m. vyko velionių D.Kedžio ir A.Ūso pomirtinių kovų tęsiniai, kurių epicentre išliko mažametė.
- 2011 m. gruodžio 16-ą dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas buvo nurodęs iki gruodžio 30-osios dukrą grąžinti L.Stankūnaitei, tačiau sprendimo N.Venckienė neįvykdė.
- 2012 m. gegužės 17-ąją, naudodami ir fizinės prievartos priemonės, pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje mažametę paėmė ir perdavė jos biologinei motinai L.Stankūnaitei. Po šių dramatiškų įvykių N.Venckienė pareiškė, kad valstybę valdo išgamos, o teismo sprendimo vykdytojus vadino šunimis.
- Tais pačiais 2012 metais N.Venckienė virto įtariamąja baudžiamosiose bylose. N.Venckienė 2012 m. vasarą pranešė apsisprendusi trauktis iš teisėjų korpuso. Taip pat ji pranešė apsisprendusi dalyvauti spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kurie N.Venckienei ir jos suburtam „Drąsos keliui“ buvo sėkmingi.
- 2013 m. pedofilijos skandalas galutinai subliuško, o balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Netrukus D.Kedžio sesuo pasislėpė užsienyje ir darbe nesirodė. Seime jai inicijuota ir įvykdyta apkalta.
- 2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą. Už akių skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas įvertino tai, kad D.Kedžio sesers nusikaltimai galėjo būti įvykdyti 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.
- 2017 metų spalį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad dar 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N.Venckienės ekstradicijos prašymo.
- 2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas. Ekstradicijos procedūros metu bėglei taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
- 2019 m. spalio viduryje JAV pareigūnai patvirtino, kad nebeliko kliūčių buvusios teisėjos N.Venckienės ekstradicijai į Lietuvą. Rugpjūtį Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nepriėmė buvusios Lietuvos teisėjos skundo dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido ją išduoti Lietuvai.
