„Galbūt Lietuvai nereikia 43 įmonių miškams valdyti, galbūt jų yra per daug, galbūt yra erdvės konsolidacijai. Mes neskatiname privatizacijos, tačiau svarbu, kad valstybės valdomų įmonių valdymas būtų skaidrus, įmonės mokėtų dividendus, mokesčius, rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas, svarbu įmonių valdybos narių skaidrus skyrimas“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Gurria.
EBPO vadovas pridūrė, kad tarp spręstinų problemų yra korupcijos mažinimas, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrinimas ir valstybės įmonių valdymo efektyvumas.
„Lietuvos produktyvumas sudaro tik labai mažą dalį, palyginti su kitomis EBPO valstybėmis narėmis. Produktyvumas bus pagrindinis ekonomikos augimo variklis“, – kalbėjo A.Gurria.
„Ši problema egzistuoja visame pasaulyje, tačiau nuo to jums neturėtų tapti lengviau. Pasaulyje yra geresnių būtų, kaip su tuo susitvarkyti, ir mes galime pasiūlyti savo patirtį“, – pridūrė EBPO vadovas.
Seimas pernai balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, kurios paliko tokį pat miškų urėdijų skaičių – 42, ir šio skaičiaus nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes tokiu būdu užkertamas kelias centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas.
Įstatymo pataisas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau gegužės mėnesį Seimas jos veto atmetė.
Valstybinės miškų urėdijos per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbo 21,399 mln. eurų grynojo normalizuoto pelno – 20,2 proc. mažiau nei 2014 metų sausį–rugsėjį (26,827 mln. eurų), urėdijų pajamos sumažėjo 6,5 proc., t. y. iki 117,216 mln. eurų. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje urėdijose dirbo 4098 darbuotojai.
