Tunelį rekonstravo Lietuvos susisiekimo infrastruktūros įmonių grupei „Tiltra Group“ priklausanti bendrovė „Kauno tiltai“ ir „Volkerrail Lietuva“, teigiama išplatintame pranešime.
Pasak „Tiltra Group“ Inžinerinio departamento vadovo Aldo Rusevičiaus, tunelio rekonstrukcija – vienas iš sudėtingiausių „Kauno tiltų“ vykdytų projektų, kuris sėkmingai pabaigtas. „Nepaisant projekto eigoje iškilusių papildomų darbų būtinybės, visi pagrindiniai tunelio remonto darbai buvo baigti laiku, pagal griežtą darbų planą. Mes, kaip rangovai, garantuojame itin aukštą darbų kokybę ir nepriekaištingą tunelio funkcionavimą“, – sakė A. Rusevičius.
Anot jo, inžineriniu požiūriu tunelio remontą galima laikyti vienu sudėtingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, kadangi tokio tipo statinys Baltijos šalyse yra vienintelis.
Tunelio rekonstrukcijos darbų metu buvo renovuotos geležinkelio konstrukcijos, elektros, signalizacijos, avarinio ryšio linijos, įrengtos naujos saugos sistemos, atnaujintas apšvietimas, išardyta neveikusi tunelio sausinimo bei vandens surinkimo sistemos ir įrengta nauja drenažų sistema, kuri renka ne tik atsirandantį tunelyje gruntinį vandenį, bet ir vandenį, atsirandantį ant tunelio skliautų.
Vienas sudėtingiausių tunelio remonto darbų – tunelio skerspjūvio platinimas. 108 metrų ruožas buvo praktiškai perstatomas iš naujo, restauruoti originalūs portalai. Betonuojant tunelio skliautą buvo specialiai šiam tunelio skerspjūviui pagamintas klojinys. Atlikus vieno etapo betonavimą, klojinys hidraulinės įrangos pagalba buvo atlaisvinamas nuo betono paviršiaus ir laikinu bėgių keliu perstūmiamas į sekantį betonavimo etapą. Tunelyje po bėgių kelio konstrukcija buvo paklotas specialus „bentonito“ kilimas, kuris avarijos atveju tunelyje išsiliejus naftos produktams apsaugotų gruntinius vandenis.
Po rekonstrukcijos tunelyje įrengta moderni gaisro gesinimo sprinklerinė sistema, kuri užtikrins efektyvų gaisro užgesinimą užsidegus traukiniui tunelyje. Naujoji ryšio sistema užtikrina galimybę išsikviesti pagalbą nelaimės atveju. Ryšio pultai pritaikyti neįgaliesiems, atsparūs aukštai temperatūrai.
Prieš rekonstrukciją tunelis buvo neapšviestas. Dabar tunelyje įrengtas apšvietimas, atitinkantis keliamus reikalavimus. Restauruotos tunelio atkarpos leis visiems važiuojantiems pamatyti originalų vaizdą, tokį koks buvo iškarto po statybos ir kaip atrodė tunelis prieš rekonstrukciją.
Pasak A. Rusevičiaus, tuneliu traukinių judėjimas galės vykti iki 83 km/h greičiu vietoj iki rekonstrukcijos buvusio 40 km/h greičio.
Projekto vertė – 80 mln. litų be PVM. 85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį padengs Vyriausybė ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Apie tunelį – faktai:
Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje įrengtas vienintelis tunelis Lietuvoje. Jis pradėtas statyti 1859 metų gegužės mėnesį ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Statyba baigta 1861 metų lapkričio mėnesį, statant pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. 1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.
1944 metais tunelį bandyta susprogdinti. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 metrų tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.
1949 metais atliktas dar vienas remontas.
1963 metais tunelyje įvyko traukinių avarija. Po jos vietoje dviejų paliktas vienas kelias.
1968 metais geležinkelio tunelis elektrifikuotas.
1972 metais atliktas tunelio remontas – pastatyta atraminė atvirkštinė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.
1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.
Tunelio ilgis – 1284 metrai. Iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m. Iki Antrojo pasaulinio karo Kauno geležinkelio tunelis buvo dvikelis, o nuo to laiko – vienkelis.
