Kita vertus, Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktoriaus pavaduotojas Antti Peltomaki BNS sakė, kad Lietuva dar neišnaudoja visų bendradarbiavimo galimybių tyrimų srityje.
„Kalbant apie informacijos ir komunikacijos technologijas, kai kurioms naujosioms ES šalims narėms gali būti naudinga, kad jos neturi „palikimo sistemų“. Daugelis senųjų narių turi brangias skirtingas sistemas, todėl jas nedelsiant pakeisti yra sudėtinga“, – per vizitą Vilniuje sakė EK pareigūnas.
Anot jo, Lietuvos žingsniai plečiant 4G mobiliojo ryšio tinklą rodo, kad šalis „gali praleisti kelis etapus ir iškart atsidurti viršuje“.
Pasak A.Peltomakio, Lietuva dar galėtų geriau išnaudoti bendradarbiavimo galimybes tyrimų srityje. „Kalbant apie bendradarbiavimą Europos tyrimų srityje, Lietuva dar nepilnai išnaudojo galimybes. Žinoma, suprantu, kad tai iš dalies lemia Lietuvos informacijos ir telekomunikacijų įmonių dydis – jos nėra didelės tarptautinės kompanijos, kurios jau investuoja į tyrimus“, – tvirtino svečias.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad būtina daugiau investuoti į interneto saugumą, siekiant paskatinti elektroninę prekybą. Tyrimai rodo, kad Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio – elektronine prekyba naudojasi daugiau nei trečdalis visų europiečių ir tik dešimtadalis lietuvių.
A.Peltomakis taip pat sakė, kad būtina dėti daugiau pastangų, skatinant e–sveikatos apsaugą. „Šiandien technologijos yra, bet daugiausia kliūčių yra administracinės arba politinės. Socialinės ir sveikatos apsaugos sektorius reguliuojamas visose valstybėse narėse labai skirtingai“, – teigė jis.
Komentuodamas galimą skaitmeninių technologijų plėtrą sveikatos apsaugos srityje, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas nurodė tokias galimybes kaip sunkiai sergančių pacientų stebėjimas nuotoliniu būdu arba duomenų apie asmens sveikatos istoriją pateikimas elektroniniu būdu, taip sudarant galimybę informaciją sužinoti įvairiose Europos šalyse.
A.Peltomakis Vilniuje pristatė šiemet Europos Komisijos paskelbtą skaitmeninę darbotvarkę, kurioje numatyti septyni prioritetiniai tikslai: nauja bendroji rinka, suteiksianti galimybę naudotis skaitmeninės eros privalumais, pavyzdžiui, supaprastinant leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimą, geresni IRT standartai ir sąveika, didesnis pasitikėjimas ir saugumas, galimybė visiems europiečiams naudotis sparčiuoju ir itin sparčiu internetu, investicijų į mokslinius tyrimus skatinimas; europiečių skaitmeninių įgūdžių gerinimas, informacinių ir ryšio technologijų naudos visuomenei didinimas.
