Tokia Europos Komisijos nuomonė penktadienį paskelbta EK atstovybės Lietuvoje interneto puslapyje.
„EK visiškai sutinka su Lietuvos nuomone, kad Baltijos šalys, priklausydamos nuo vienintelio išorės gamtinių dujų tiekėjo, yra ypatingoje padėtyje. Lietuvos elektros energijos sektorius yra susietas su Rusijos energetikos sistema, branduolinis kuras taip pat importuojamas iš Rusijos. Lietuvoje ir Baltijos šalyse galimas patikimo energijos tiekimo sutrikimo pavojus. Siekdama pagerinti šią padėtį, Komisija bendradarbiauja su Lietuva sprendžiant konkrečius energetikos politikos klausimus ir rengiant projektus“, – teigiama pranešime, kuris vadinasi „Dažniausiai užduodami klausimai apie Ignalinos atominę elektrinę“.
Tačiau ten pat pabrėžiama, kad Lietuvos įsipareigojimas uždaryti elektrinę iki 2010 metų buvo „vienas svarbiausių Stojimo derybų klausimų“ ir primenama, kad diskusijos dėl IAE darbo pratęsimo nevyksta.
„Antrojo bloko eksploatavimo pratęsimas negali būti svarstomas kaip viena iš galimybių, nes ekonominiais sumetimais rizikuoti branduoline sauga negalima. Europos Komisija nesvarsto galimybės pratęsti IAE eksploatavimą“, – teigiama pranešime.
Ten pat nurodoma, kad EK gerbia Europos Sąjungos piliečius ir jų nuomonę, tačiau, nepaisant to Lietuvoje spalio 12 dieną rengiamas referendumas dėl galimo IAE darbo pratęsimo „negalėtų turėti teisinio poveikio Stojimo akto ir jo protokolų, kuriuos ratifikavo 27 valstybės narės, o kai kurios – referendumu, atžvilgiu“.
„Stojimo sutarties persvarstymas sukeltų pragaištingą grandininę reakciją, kuri galiausiai pakenktų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai", – nurodo Europos Komisija.
Europos Komisija perspėja, kad nesilaikydama savo įsipareigojimų, Lietuva rizikuoja ne tik savo reputacija, bet gali susilaukti ir daugiau neigiamų pasekmių.
"Nesilaikydama vieno svarbiausių stojimo įsipareigojimų, Lietuva ne tik prarastų politinį pasitikėjimą, bet ir beveik neabejotinai atsidurtų Teisingumo teisme ir sulauktų finansinių sankcijų. Pažeidus Stojimo sutartį, EK nedelsiant nutrauktų visą tolesnę finansinę paramą Lietuvai, ir galbūt būtų nutraukti netgi vykdomi projektai. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Europos Komisijos vardu padarytų tą patį. Komisija tikisi, kad įsipareigojimo nutraukti eksploatavimą bus laikomasi tvirtai“, – sakoma EK pranešime.
Taip pat informuojama, kad uždarius elektrinę bus išmetama daugiau anglies dvideginio, todėl numatytų taršos leidimų Lietuvai gali nebepakakti, tačiau jų kvotos nebus didinamos.
Skiriant taršos leidimus Lietuvai 2008-2012 metams (8,8 mln. tonų per metus), EK teigimu, atsižvelgta į jėgainės uždarymą, nes 2005-2007 metais skirtas kiekis buvęs akivaizdžiai per didelis, ir tai neskatino investuoti į efektyvų energijos naudojimą.
Pagal specialią Ignalinos programą ES yra numačiusi didelę paramą, skirtą užtikrinti alternatyvius energijos tiekimo šaltinius - 90 mln. eurų ES finansinė parama naudojama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose atnaujinti: bus atnaujinta 1,5 tūkst. iš 1,8 tūkst. megavatų elektros energijos pagaminanti elektrinės dalis.
Siekiant sušvelninti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo pasekmes, seniausioji Lietuvos elektrinės dalis bus uždaryta, ir bus pastatyta nauja 400 megavatų kombinuoto ciklo dujų turbina, o ES finansuos iki 70 proc. (165 mln. eurų) visų projekto išlaidų.
EK duomenimis, techninės atominės jėgainės uždarymo išlaidos gali svyruoti iki 1,367 mlrd. eurų.
Elektrinės eksploatacijai nutraukti Lietuva 1999-2006 metais gavo 529 mln. eurų paramą iš ES biudžeto, o kiti 865 mln. eurų numatyti 2007-2013 metams.
