Tik 13 proc. apklaustųjų teigia, kad ekonominė padėtis per minėtą laiką pagerėjo, o 23 proc. pokyčių išvis nemato.
Panašios šalies ekonominės padėties prognozės vyravo ir birželio mėnesį. Tuomet mažiausiai apklaustųjų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, daugiau nei pusė apklaustųjų prognozavo pablogėjimą. 31 proc. manė, kad padėtis išliks tokia pati.
Liepos mėnesį taip pat mažiausiai apklaustųjų vylėsi, jog padėtis pagerės, daugiausiai manančiųjų buvo, jog ji tik pablogės.
Palyginti su birželio mėn., daugiau gyventojų prognozavo bedarbystės padidėjimą ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius metus.
Beveik pusė apklaustųjų teigė, jog namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė, kiek mažiau, t.y. 34 proc. – kad pablogėjo, mažiausiai apklaustųjų teigė, jog ji per praėjusius metus pagerėjo.
Vertinant šeimos finansinę padėtį, išlieka panašios tendencijos. 14 proc. gyventojų – optimistai. Jie nurodė, jog per artimiausius metus tikisi finansinio pagerėjimo, 35 proc. nusiteikę sulaukti pablogėjimo (birželio mėn. rodikliai – atitinkamai 17 ir 33 proc.). Beveik pusė apklaustųjų šiuo klausimu nusiteikę pesimistiškai ir namų ūkio finansinės padėties pokyčių nelaukia.
Vartotojų nuomonės mieste ir kaime skyrėsi. Kaimo gyventojai, palyginti su birželio mėn., ne tik prognozavo bedarbystės augimą, bet ir pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinę padėtį per artimiausius metus.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, dalis sumažėjo nuo 38 iki 9 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino ir savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 6 iki 41 procento.
