Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos politika valstybės tarnybos srityje pastaruosius penkerius metus buvo pati visapusiškiausia ir nuosekliausia. Ekspertų vertinimu, Lietuvos valstybės tarnyba iš visų naujųjų ES narių geriausiai atitinka Europos viešojo administravimo principus, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Dokumente Lietuvos valstybės tarnybai skiriami aukščiausi balai beveik visose valstybės tarnybos valdymo srityse, kurios užtikrina valstybės tarnybos valdymo profesionalumą. Kaip viena pagrindinių Lietuvos sėkmės priežasčių įvardijama tai, kad Lietuvai nuo įstojimo į ES pavyko sukurti ir išlaikyti stabilias ir pajėgias centrines valstybės tarnybos valdymo struktūras.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos pasirinktas modelis, kai už valstybės tarnybą yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija, o įstaigai prie ministerijos suteikti įgaliojimai ne tik įgyvendinti, bet ir inicijuoti bei plėtoti reformas valstybės tarnybos srityje, yra vienas pažangiausių.
Ekspertai teigiamai įvertino per pastaruosius keletą metų ypač sustiprėjusį Lietuvos valstybės tarnybos teisinį reglamentavimą. Pagyrimo sulaukė sukurtos tarnautojų atrankos, karjeros, mokymo sistemos.
„Tęsdama reformas, investuodama į mokymus ir stiprindama tarnautojų vertinimo sistemą, Lietuva pasiekė progresą daugelyje valstybės tarnybos valdymo sričių, palyginti su kitomis regiono šalimis“, – rašoma ataskaitoje.
Tačiau ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai „aukšto atitikimo“ (high fit – angl.) Europos viešojo administravimo standartams pasiekimai nebūtinai tokie išliks ir ateityje. Briuselio ekspertai perspėja, kad prasidėjęs politinis spaudimas valstybės tarnybai kelia grėsmę pastarojo dešimtmečio pasiekimams reformuojant šią sritį.
Atlikdami studiją ekspertai analizavo 8 ES narių, įstojusių į ES 2004 m., įstatymus, parengė interviu su 200 esamų ir buvusių pareigūnų, politikų, apžvalgininkų, nevyriausybinių organizacijų bei žiniasklaidos atstovų. Ekspertai taip pat apklausė beveik 3000 valstybės tarnautojų.
Ataskaitoje pažymima, kad Baltijos šalys valstybės tarnybos reformas vykdė progresyviausiai, Lietuva vadinama lydere (frontrunner – angl.). Vengrija ir Slovėnija, ekspertų vertinimu, pažangą pasiekė ne visose srityse, be to, kai kuriose netgi užfiksuotas pablogėjimas. Daugiausia kritikos sulaukė Slovakijos, Lenkijos ir Čekijos valstybės tarnybos už tai, kad šią sritį plėtojo chaotiškai ir neatsižvelgdamos į ES šalių praktiką.
