Nors dokumento rengėjai – AB „Pramprojektas“ – po pirmųjų svarstymų projektą gerokai patobulino, tačiau jo sprendiniai, numatantys intensyvią uosto teritorijos plėtrą centrinėje Klaipėdos dalyje, ir šįkart pritarimo nesulaukė. Ekspertų tarybos nuomone, šis projektas kertasi su miesto Bendrojo plano nuostata, numatančia, jog centrinėje miesto dalyje palaipsniui turėtų būtų atsisakoma gamybinės ir sandėliavimo veiklos. Dokumentu siekiama įtvirtinti priešingą tendenciją, atspindinčią tik uostininkų interesus. Anot Ekspertų tarybos nario R. Gailiaus, keista, kad miestą toliau bandoma užkišti naujais sandėliais, kuriuos sėkmingai galima būtų statyti už miesto, kaip tai daroma pažengusiose valstybėse.
Planuojama KLASCO plėtra
Projekto užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Planuojamoje bemaž 40 ha ploto teritorijoje jūrų krovos verslą plėtoja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Tiek užsakovai, tiek projekto rengėjai neslepia, jog planavimo tikslas – didinti šios bendrovės krovos pajėgumus. Tam numatoma pertvarkyti esamą teritoriją, joje įrengti naujus terminalus (cemento krovai), plėsti esamus (skystų bei birių trąšų), statyti naujus sandėlius, o kai kuriuos senus gamybinius pastatus, esančius arčiausiai Žiemos uosto, planuojama nugriauti.
Projekto rengėjai, siūlydami sprendinius, teigė atsižvelgę į tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į senamiesčio vizualinės apsaugos bei miesto istorinę zonas, tad riboję numatomų pastatų aukščius, stengęsi juos koncentruoti atokiau nuo miesto centrinės dalies. Pagal KU Baltijos tyrimo institute atliktą plėtros vertinimą sveikatos požiūriu buvusios apibrėžtos sanitarines zonos, numatyti galimi vizualinio ryšio koridoriai, apsaugos nuo triukšmo tvoros ir t.t. Viešai pripažinta, jog projekte neįvykdyta tik įstatymo norma dėl želdinių teritorijoje. Esą skirti 10-alį teritorijos žaliesiems plotams uoste neracionalu, tad detalųjį planą įgyvendinsianti bendrovė pasiryžusi juos pasodinti bet kurioje miesto Savivaldybės nustatytoje teritorijoje.
Po pirmojo svarstymo – perkelti vartai
Pakoreguotame projekte išspręsta per pirmąjį svarstymą itin akcentuota problema – įvažiavimas į „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“. Jis iš dabartinės vietos perkeltas į būsimą J. Janonio gatvės tęsinį, čia numatant įrengti šviesoforinę sankryžą su N. Uosto gatve. Stovėjimo aikštelė vilkikams numatyta teritorijos viduje, tad miesto gyventojai ateityje gali tikėtis, jog su kroviniais atvažiavę sunkvežimiai nebeužkimš vienos judriausių miesto gatvių.
Pateikti ir projektiniai siūlymai įrengti Švyturio gatvės tęsinį. Tiesa, klausimas, kada ir kieno lėšomis turėtų būti nutiesta ši, uosto krovininį transportą iš miesto „išvesianti“ gatvė, numatyta ir miesto Bendrajame plane, lieka neatsakytas. Tad Ekspertų taryba rekomendavo Klaipėdos miesto savivaldybei per tolesnes projekto derinimo procedūras užsitikrinti, jog šio detaliojo plano sprendiniai gali būti pradėti realizuoti tik įgyvendinus transporto sistemos pertvarkymus.
Principiniai trūkumai – tvoros, pastatų vaizdas ir želdiniai
Principiniai dalykai, dėl kurių Ekspertų taryba kritikavo detaliojo plano užsakovus ir rengėjus – uostą juosiančios tvoros ir jų estetika, formalus požiūris į planuojamus vizualinio vaizdo koridorius (jie turėtų atverti miestui bent minimalų vaizdą į uostą), neapibrėžta planuojamų pastatų architektūra bei želdiniai. Vienbalsiai nepritarta ir cemento terminalo bokštams numatytai vietai, kuri, anot ekspertų, nedera su miesto istorinės dalies aplinka.
Tvorų klausimo projekto rengėjai teigė net nesprendę. Esą ši uosto teritorijos apsaugos priemonė apibrėžta Uosto įstatyme. Ekspertų nuomone, tai nepakankamas argumentas ignoruoti seną problemą. Esą įmanoma suderinti ir saugumo, ir tvorų estetikos klausimus. Net neabejojama, jog centrinėje dalyje uostą nuo miesto skiriančios tvoros turėtų būti ažūrinės. Bent tokiu būdu miestietis ar svečias turėtų galimybę pajusti uostamiesčio dvasią. Mažas prošvaitas tarp pastatų ekspertai vadino formaliomis, o kai kuriais atvejais – ir beprasmėmis.
„Kam reikalingas vizualinio vaizdo koridorius, jeigu jis „atsimuša“ į akliną tvorą? Jis –beprasmis“,- konstatavo Ekspertų tarybos narys A. Kilišauskas. Autoriams rekomenduota ieškoti tokių technologinių sprendimų, kad vaizdas į krantines būtų užtikrintas tiek iš marių, tiek iš miesto pusės. Projektu nustatytus tarpus tarp pastatų rekomenduota dvigubinti.
Želdinių problema, anot architektės-ekspertės R. Staševičiūtės, gali būti sprendžiama pasitelkus naujausias technologijas. Pasaulyje taikoma praktika, kai apželdinami pastatų stogai, veja užsėjamos automobilių stovėjimo aikštelės arba net tarpai tarp geležinkelio pabėgių. Tokiomis priemonėmis būtų mažinama aplinkos tarša, taip pat nenusižengiama visiems ūkio subjektams, taip pat ir uosto kompanijoms privalomiems Lietuvos įstatymų reikalavimams.
Ekspertų tarybos išvadose taip pat akcentuota, jog į miesto centrinę dalį išsiveržiančių naujų uostininkų pastatų architektūra negali būti reglamentuota vien tik aukščio apribojimais. Detaliojo plano sprendiniuose turi būti patvirtinti reikalavimai jų siluetui, medžiagiškumui bei spalvoms. Ypač rekomenduota atkreipti dėmesį į pastato, numatomo greta būsimojo J. Janonio gatvės tęsinio architektūrinę išraišką. Anot ekspertų, šis statinys pretenduotų tapti tiek miesto, tiek krovos kompanijos įvaizdžio elementu, tad jo projektą tikslinga būtų rinkti architektūriniame konkurse.
Miestiečiai pastabų neturėjo
AB „Pramprojektas“ projektų vadovė V. Tarnauskienė teigė, jog po Ekspertų tarybos svarstymo teritorijos N. Uosto g. 23 detaliojo plano sprendiniai bus teikiami derinti Nuolatinei statybos komisijai. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovo A. Kungio, šis projektas jau buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Pastabų ar pasiūlymų iš miesto bendruomenės negauta.
