Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2021 04 14

Ekspertų taryba įvardijo, kam konkrečiai būtų galima suteikti imuniteto pasą, o kam – ne

Vyriausybei svarstant galimybę Lietuvoje įvesti imuniteto ar galimybių pasus, šį klausimą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta patariamoji ekspertų taryba. Taryba įvardijo, kiek laiko turėtų praeiti po tam tikros vakcinos suleidimo ar persirgimo COVID-19, kad žmogus būtų laikomas imunizuotu ir saugiu. Ekspertų nuomone, neskiepyti ir nepersirgę žmonės, net jei reguliariai testuotųsi, negalėtų atitikti COVID-19 saugaus žmogaus apibrėžimo. Jiems esą galėtų būti netaikoma tik dalis apribojimų.
Penktadienio vakaras Vilniaus gatvėse
Vilnius / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Ekspertų taryba imuniteto paso klausimą aptarė balandžio 6 dieną.

Posėdžio protokole teigiama, jog nuostatas dėl imuniteto paso ir testavimo tądien pristatė bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius

Posėdyje konstatuota, kad vienkartis gyventojų testavimas dėl COVID-19 nesuteikia apsaugos ir reikšmingai nesumažina rizikos užsikrėsti.

„Toks testavimas gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė sergantiems identifikuoti ir izoliuoti.

Kita vertus, reguliaraus testavimo nauda stabdant COVID-19 paplitimą yra akivaizdi“, – nurodė ekspertai.

Po skiepo išlieka maža ligos pernešimo galimybė

Jie taip pat konstatavo, kad po vakcinacijos, nors ir gerokai sumažėja, tačiau išlieka ligos pernešimo galimybė, todėl artimas kontaktas tarp neskiepytų ir paskiepytų žmonių lieka pavojingas neskiepytiesiems.

„Susibūrimuose, kur yra vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių, būtina išlaikyti epidemiologinės saugos priemones (pirmiausia socialinė distancija ir burną nei nosį dengiančios kaukės)“, – dėstoma posėdžio protokole, kur taip pat konstatuojama, jog tarp vakcinuotų žmonių COVID-19 plitimo rizikos iš esmės nėra.

Susibūrimuose, kur yra vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių, būtina išlaikyti epidemiologinės saugos priemones.

Ekspertų taryba suformavo nuomonę, kada žmogų būtų galima laikyti imunizuotu nuo COVID-19:

  • praėjus 1 sav. po „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;
  • praėjus 4 sav. po „Johnson & Johnson“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 sav. po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės suleidimo, tačiau imunizuoto žmogaus statusas prarandamas jei po 4–12 sav. nebus paskiepyta antrąja doze;
  • 180 dienų po persirgimo COVID-19, o po šio laikotarpio – paskiepijus bet kurios vakcinos viena doze;
  • 60 dienų po atsitiktinai (t. y. be žinomo patvirtinto persirgimo ir negavus vakcinos) nustatytų antikūnų, o po šio laikotarpio – paskiepijus bet kurios vakcinos viena doze.

Testavimas – tik kaip papildoma priemonė

Tiems, kurie neatitinka bent vieno iš anksčiau nurodytų kriterijų, – reguliarus testavimas PGR testu ne rečiau nei kas 7 dienas ar kitu testu, parenkant testavimo dažnį pagal testo jautrumą, lyginant su PGR (įprastai antigeno testai turi būti atliekami bent 2 kartus per sav.).

Sauliaus Žiūros nuotr./Vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vakcinacija nuo COVID-19

Ekspertų nuomone, imunizacijos trukmė turėtų būti nurodyta paliekant galimybę, gavus naujų duomenų, keisti ir atnaujinti terminus.

Imuninio atsako neturintys (neskiepyti ir nepersirgę) žmonės, ekspertų vertinimu, neatitiktų COVID-19 saugaus žmogaus apibrėžimo – jiems galėtų būti netaikoma tik dalis apribojimų, jei jie reguliariai testuotųsi.

„Vienkartinis ar reguliarus neimunizuotų žmonių testavimas galėtų būti naudojamas kaip papildoma saugumą didinanti priemonė atskirais atvejais.

Pvz., būtų galima leisti neimunizuotus žmones į kino teatrą, užtikrinant saugius atstumus, su veidą ir nosį dengiančiomis kaukėmis (saugumo turi laikytis visi – ir imunizuoti, ir neimunizuoti žmonės, jei grupėje yra imunizuotų ir neimunizuotų žmonių) ir turinčius prieš < 24 val. atliktą neigiamą SARS-CoV2 testo atsakymą“, – teigiama posėdžio protokole.

Paso idėją trečiadienį apsvarstys Vyriausybė

Galimybių paso idėją Vyriausybė žada apsvarstyti trečiadienio posėdyje. Paso koncepciją teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Tai, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, ne tas pats, kas imuniteto pasas.

„Galimybių pasas yra skirtas visiems žmonėms. Jo nevadiname imuniteto pasu dėl to, jog imunitetą žmogus įgyja po skiepo arba persirgęs.

Mes norime įtraukti ir neigiamą testo rezultatą, kad pasu, dokumentu ar į mobilųjį telefoną ateinančiu kodu galėtų pasinaudoti visi žmonės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo A.Armonaitė.

Mes norime įtraukti ir neigiamą testo rezultatą.

Toks pasas leistų žmonėms teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau idėją vertino skeptiškai

Elektroninį pasą planuojama suteikti žmonėms, kurie pasiskiepijo, persirgo ir turi imunitetą arba turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą.

Testavimui, pasak ministerijos, tiktų PGR arba greitieji antigeno testai. Jie galėtų būti vienkartiniai arba atliekami periodiškai, testavimą apmokėtų valstybė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas

Pasą per dvi ar tris savaites, ministerijos teigimu, turėtų parengti Registrų centras, valdantis e.sveikatos sistemą. Vėliau jį ketinama integruoti į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.

Anksčiau galimybę pritaikyti imuniteto pasą nacionaliniu mastu valdantieji vertino skeptiškai – esą jis galėtų veikti, kai vakcinos taps prieinamos visiems gyventojams, tai yra startuos masinė vakcinacija.

Šiuo metu draudžiami visi kultūros, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai, neveikia restoranai, kavinės (išskyrus maistą išsinešti) ir kitos maitinimo įstaigos, pasilinksminimo vietos, kazino ir lošimų punktai, taip pat sporto klubai, poilsio vietos, baseinai, teatrai ir kino klubai.

Prekybos centruose negali veikti didžioji dalis parduotuvių arba jos veikia tik kaip prekių atsiėmimo punktai. Su apribojimais gali dirbti kirpyklos, grožio salonai, muziejai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius