„Emigracijos tempai yra stabilizavęsi ir emigracija tiek pernai, tiek užpernai siekė apie 38 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebimos tendencijos, kad imigracija kasmet auga – pernai grįžo apie 26 tūkst. gyventojų. Grįžtančiųjų skaičius, palyginti su 2013 metais, yra 18 procentų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Odeta Bložienė.
Mažiausias išvykstančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų pernai buvo Molėtų, Ignalinos, Varėnos ir Zarasų rajonuose, didžiausias – Klaipėdoje, Šiauliuose, Pagėgiuose ir Šilutėje. Tik į 2 savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau gyventojų nei emigravo.
Jos teigimu, prognozuojama, kad šiemet emigracijos tempai turėtų išlikti panašūs, kaip ir pernai, ar kiek mažesni.
„Bendrai šalies mastu pokyčio neplanuojame ir manome, kad situacija išliks stabili“, – kalbėjo O.Bložienė.
O.Bložienės teigimu, mažiausias išvykstančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų pernai buvo Molėtų, Ignalinos, Varėnos ir Zarasų rajonuose, didžiausias – Klaipėdoje, Šiauliuose, Pagėgiuose ir Šilutėje. Tik į 2 savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau gyventojų nei emigravo.
„Matome, kad sparčiai intensyvėja vidinė migracija. Dabar žmonės renkasi gyventi kitoje savivaldybėje tiek dėl didesnių atlyginimų, tiek dėl geresnių galimybių įsidarbinti“, – kalbėjo O.Bložienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiausiai dėl vidinės migracijos gyventojų neteko Panevėžys, Alytus ir Kelmės rajonas, daugiausiai žmonių atvyko į Vilnių, Kauno bei Klaipėdos rajonus. Iš viso pernai savo gyvenamąją vietą pakeitė beveik 63 tūkst. gyventojų (2013 metais – 57 tūkst.).
Tarp populiariausių emigracijos krypčių išlieka Jungtinė Karalystė, Airija ir Norvegija.
