Maisto tinklaraštį „Luxeat“ kurianti lietuvė keliauja po pasaulį ir ragauja geriausių šefų patiekalus, kuriuos pati vadina meno kūriniais. Paryžių savo namais laikanti Aistė išvyko ten iškart po mokyklos baigimo. „Galima sakyti, kad šiame mieste suaugau, įgijau aukštąjį išsilavinimą, dirbau modeliu su geriausiais fotografais ir dizaineriais. Jame gimė ir mano susidomėjimas gastronomija“, – 15min.lt pasakojo pašnekovė.
Iš mados į gastronomijos subtilybių platybes Aistė nėrė ne staiga: „Viskas gimė iš aistros gastronomijos menui ir nekaltų apsilankymų restoranuose. Laikui bėgant smalsumas privertė susidomėti iš kur ir kaip tie patiekalai atsiranda. Kaip gimsta vienas ar kitas ingredientas. Gastronomijos menas – tai tūkstančių žmonių istorijos, kurie pašventė tam savo gyvenimus“.
Profesionalių šefų gaminimas – tarsi meno kūrimas, kurį kiekvienas supranta individualiai, kritikai patiekalus vertina pagal tik jiems patiems suprantamas taisykles. Paklausta apie maisto vertinimo taisykles, gražuolė praskleidė šios profesijos atstovus gaubiantį paslapties šydą ir paneigė mitą, jog kritikai tėra nuolat valgantys snobai, besistengiantys profesionalų triūsą sumalti į miltus.
Pasak maisto žinovės, geras kritikas visada išliks objektyvus, nepaisant to, ar jam tas maistas patinka, ar ne. Gali nepatikti vienas, ar kitas patiekalas, bet maisto kritikas visada pirmiausiai įvertins šefo talentą ir meistriškumą, o tik tada išreikš savo nuomonę apie jo maisto gaminimo stilistiką ir savo skonį.
Su amžiumi išorė tampa ne tokia svarbi kaip vidinė laimė, tai turbūt pasirinkčiau gerą maistą.
Kritikė prisipažino, kad iš aistros maistui ir jo vertinimo išgyventi jai kol kas nepavyksta, tačiau būtent šios veiklos dėka atsiveria labai daug durų bei atsiranda daug naudingų pažinčių. Pasiūlymų iš viešųjų ryšių firmų apsilankyti jų proteguojamuose restoranuose bene kiekvieną dieną gaunanti ekspertė tvirtina paprastai restoranus pasirenkanti pati. Buvęs modelis šventai tiki, kad tik taip galima išsaugoti objektyvumą.
Interviu metu Aistė skubėjo paneigti nuomonę, kad viskas, ką ji daro tėra valgymas prabangiuose restoranuose, kaip gali pasirodyti išvydus jos tinklaraštį: „Prieš keletą dienų lankiausi 75-erių metų moteriškės namuose Ibizos saloje, kur ji daugiau nei 60 metų senovinėje krosnyje kepa tradicinę duoną. Mano veikloje atskleidžiamos žmonių istorijos. Nesvarbu, ar tai tris „Michelin“ žvaigždutes turintis šefas, ar kukli duonos kepėja“.
Lietuvaitė spėjo nusifilmuoti ir dokumentiniame filme „Foodies: The Culinary Jet Set“, kuriame pasakojama apie maisto gurmanų ir kritikų subkultūrą. Aistė pateko tarp penkių filme pasirodžiusių ir įtakingiausiais pasaulio kritikais vadinamų ekspertų. Filmo kūrėjai tvirtino, kad jiems teko garbė pasisvečiuoti prabangiausiuose restoranuose ir susipažinti su keistokais, bet žavingais „maisto maniakais“.
Paklausta, kodėl, jos manymu, buvo atrinkta į herojų penketuką, lietuvė svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti jos ankstesnis darbas mados industrijoje: „Manau, žmones intriguoja faktas, kad esu buvęs modelis. Aš tikiuosi, kad mano tinklaraštis yra vertas dėmesio ne vien tik dėl mano patirties mados pasaulyje“.
Mūsų keturias valandas trukusią vakarienę sudarė nei daug, nei mažai – 38 kąsnio dydžio patiekalai.
Patiekalų pateikimo menu nesidomintiems ir prašmatniose vietose nevakarieniaujantiems valgytojams miniatiūrinės gero maisto porcijos dažnai kelia juoką. Tuo labiau, kad už vieno šedevro restorane kainą įprastoje kavinėje gali pavalgyti visa šeima.
Maisto kritikų vakarienės trunka labai ilgai, o per jas suvalgomų patiekalų skaičius kelia nuostabą. „Kai prieš visam laikui uždarant apsilankiau legendiniame restorane „El Bulli“, mūsų keturias valandas trukusią vakarienę sudarė nei daug, nei mažai – 38 kąsnio dydžio patiekalai. Tokiomis akimirkomis supranti, kad aukštoji gastronomija jau seniai nėra tik pavalgymas, greičiau teatras ir šou skrandžiui. Ar tai yra gerai, ar blogai, sunku spręsti“, – savo mėgstamos veiklos subtilybes apibūdino Aistė.
Maisto kritikai yra labai svarbi restoranų verslo dalis, nesvarbu, ar tai būtų Niujorkas, Paryžius, ar Vilnius, todėl reikia tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje irgi yra šiam darbui pasišventusių žmonių.
Dailiai nuaugusi lietuvė neslepia, kad jos dažnai klausia, kaip pavyksta išsaugoti nuostabias kūno linijas smaguriaujant gardžiausią maistą. „Geri genai“, – šypsosi Aistė.
Paklausta, ką pasirinktų: tobulą kūną ar skanų maista, garsiausių dizainerių kolekcijas pristačiusi jauna moteris neįtikinėja, kad svarbiausia – visada puikiai atrodyti: „Su amžiumi išorė tampa ne tokia svarbi kaip vidinė laimė, tai turbūt pasirinkčiau gerą maistą. Žinoma, man labai pasisekė, kad nereikia priimti tokių sunkių sprendimų“.
Į maisto vertinimą lietuvė žiūri rimtai. Ne paslaptis, kad daugybė žinomų šefų vengia ir nemėgsta maisto kritikų, mat šie dažnai nevynioja žodžių į vatą ir vos vienu atsiliepimu restoraną gali sutrypti į dulkes. Aistės įrašai tinklaraštyje dažniausiai teigiami ir profesionalūs, tačiau retomis išimtimis pasitaiko ir kitokių vertinimų.
„Esu parašiusi ne vieną neigiamą atsiliepimą, bet tik tada, kai savo teisumu buvau įsitikinusi. Aš esu už konstruktyvią kritiką ir labai gerai žinau, koks sunkus yra šefų darbas. Kartais, manau, jiems reikia padrąsinimo, o ne kritikos“, – geriausius patiekalų kūrėjus ir gamintojus užtarė pašnekovė.
Modelis pridūrė, jog maisto kritikai ir patys turi sugebėti gerai gaminti, mat nesuprantant pagrindinių kulinarijos tiesų sunku ir deramai įvertinti. Pasak Aistės, visai neblogai gamina ir mėgsta tai daryti dauguma maisto kritikų.
Iš Lietuvos kilusi ir neslepianti, jog vaikystėje nesimėgavo prabangiais patiekalais, pašnekovė džiaugiasi, kad tėvynėje gero maisto kultūra po truputį vystosi.
„Prieš sovietinę okupaciją pas mus vyravo kaimo kultūra, kurioje maistas reiškė kurą kūnui, o ne malonumą sielai. Malonumams tiesiog nebuvo nei laiko, nei pinigų. Šiuolaikinėje Lietuvoje viskas po truputį keičiasi, bet tam reikia daug daugiau laiko nei pora dešimtmečių. Tam, žinoma, daug įtakos turi ir pragyvenimo lygis, kuris pas mus nėra pats aukščiausias“, – esamą situaciją vertino maisto kritikė.
Paprašyta įvardinti patiekalą, kurio norisi visada, nors teko ragauti pačių įvairiausių pasaulio virtuvių patiekalų, Aistė atsakė labai lietuviškai. Jai didžiausias gardumynas – šviežiai kepta duona su druska ir alyvuogių aliejumi arba sviestu.
Mano veikloje atskleidžiamos žmonių istorijos. Nesvarbu, ar tai tris „Michelin“ žvaigždutes turintis šefas, ar kukli duonos kepėja.
Kalbant apie lietuvius maisto kritikus, tokius, kaip Andrius Užkalnis, Aistė džiaugėsi, jų veikla: „Rimta, sąžininga restoranų kritika yra tik sveikintina. Maisto kritikai yra labai svarbi restoranų verslo dalis, nesvarbu, ar tai būtų Niujorkas, Paryžius, ar Vilnius, todėl reikia tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje irgi yra šiam darbui pasišventusių žmonių“.
Gero maisto kultūra neaplenkė ir socialinių tinklų. Viso pasaulio internautai nepraleidžia progos vaizdžiai pademonstruoti, ką, kada, su kuo ir už kiek valgo, nepaisant to, kad kasdienė jų veikla toli gražu nesusijusi su gastronomija. Prie spalvingų nuotraukų neretai pridedama ir žyma „maisto pornografija“.
Apie šį reiškinį Aistė kalba paprastai: „Tai apetitą keliančios maisto nuotraukos, kuriomis socialinių tinklų dėka šiais laikais gali dalintis kiekvienas. Dažnai ši frazė reiškia ir bandymą pasirodyti, kad kažkas kažkur apsilankė. Esu tikra, kad rašymas apie maistą yra daug daugiau nei „maisto pornografija...“ Buvęs modelis pridūrė, kad nėra maisto produkto, kurio neįmanoma sugadinti, tačiau ji tvirtai įsisitikinusi, jog gerą produktą apdoroti reikėtų kuo mažiau.
