Kaip praneša Vilniaus visuomenės sveikatos centras, ligonis iš pradžių karščiavo iki 38,6°C, jį kankino galvos, raumenų, sąnarių skausmai, buvo apėmęs bendras silpnumas. Tačiau žmogus gydėsi pats.
Į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę paguldyti dar du jo šeimos nariai: 5 metų sūnus ir jo 68 metų amžiaus močiutė. Visi gyvena kartu. Pirminė diagnozė – erkinis encefalitas. Pasak ligonių, pirmą kartą ligos požymiai (karščiavimas, pykinimas, galvos skausmai) jiems atsirado dar birželį. Tačiau medicinos pagalbos nesikreipė. Erkių prisisiurbimą visi ligoniai neigia. Šeima turėjo ožką, nevirintą jos pieną šeimos nariai vartojo nuolat, keletą kartų – ir keturi giminaičiai bei kaimynai.
Manoma, kad ligoniai užsikrėtė erkinio encefalito virusu birželio mėnesio pradžioje vartodami nevirintą ožkos pieną. Pirmieji nediagnozuoto erkinio encefalito simptomai visiems ligoniams prasidėjo birželio pabaigoje. Dar kartą pasikartojo liepos mėn. Visiems klinikiniai reiškiniai buvo panašūs. Kiti septyni asmenys, kurie vartojo tą patį pieną, yra sveiki. Ožką sutrikę šeimininkai be reikalo paskerdė, mėsą užkasė, kurią drąsiai galima buvo valgyti.
Žmonės klysta manydami, kad erkiniu encefalitu serga gyvuliai, šiuo atveju ožka niekuo dėta, nes erkės ją užkrėtė. Ožkos piene erkinio encefalito virusas būna neilgai. Pieną žmonės gali gerti ir toliau, svarbiausia – jį virinti.
Buvo atliktos priešepideminės priemonės židinyje: kaimo gyventojai informuoti apie erkinio encefalito pavojingumą jų gyvenvietės teritorijoje ir šios ligos profilaktiką. Apie tai informuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose gydosi kaimo gyventojai.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Birutos Zdanevičienės nuomone, norint išvengti erkių įkandimo, pirmiausia reikia saugotis patiems ir stebėti bei mokyti savo artimuosius. Prisimintina, kad erkių aktyvaus sezono metu, kai gyvuliai ganosi ganyklose, ožkų ir karvių pieną rekomenduojama vartoti pasterizuotą arba virintą.
Rengiantis į gamtą, reikia apsirengti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis ir būtinai apsimauti ilgesnes kojines bei apsiauti sandarius batelius; naudoti erkes atbaidančias priemones. Grįžus iš miško, parko ar kitų poilsio vietų būtina gerai apžiūrėti save ir artimuosius, ar nesimato ropojančios erkės, o jei pamatysite, kad erkė jau įsisiurbė, paimkite pincetą, priglauskite jį kuo arčiau odos – suimkite erkę ir staigiai ištraukite. Po to patepkite kokiu nors dezinfekuojamuoju tirpalu. Erkės įkandimo vietą reikia stebėti keletą dienų: ar neatsirado paraudimo, patinimo ar kitokių neįprastų požymių ar nėra peršalimo reiškinių. Jei pastebėsite ką nors neįprasta – nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją.
