„Gal mes galime padėti vargšei Europai, kuri nesusigaudo, ką jai primeta?" – sakė V.Landsbergis ir tvirtino, kad šiuo metu Rusija susitarimo tekste siekia „išplauti sąvokas", Europą priversti užmerkti akis prieš žmogaus teisių pažeidimus dėl pragmatinių interesų ir taip sukelti abejonių dėl principų, kuriais paremta Vakarų demokratija.
Tiesa, anot V.Landsbergio, nors Europa dar neatsisako požiūrio, jog žmogaus teisių klausimas „kartais esmingesnis, kartais – mažiau esmingas", pasitikėjimas Rusija vis dėlto yra susvyravęs.
Sausio pradžioje Maskva dėl kainų ginčo su Ukraina beveik dviem savaitėms nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos valstybėms, tuomet ES atstovai viešai išreiškė abejonių dėl Rusijos galimybės būti laikoma patikima energijos tiekėja.
„Kai Gruzija dega, nešalta, o kai per Ukrainą atėjo šaltis į Europą, pajuto", – sakė V.Landsbergis.
Į V.Landsbergio klausimą, kiek Lietuva gali daryti įtakos ES ir Rusijos sutarčiai, Seimo komiteto vadovas Audronis Ažubalis atsakė, jog tiesiogiai – niekaip. Pasak europarlamentaro, būtina ieškoti ir netiesioginių būdų.
„Jie man atsakė, kad tiesioginės įtakos nėra. Bet galų gale Europos Taryboje susitinka ministrai, valstybių vadovai", – BNS sakė V.Landsbergis, paklaustas, ar pats matantis galimybių Lietuvai daryti įtaką šiems procesams.
Maskva ir ES nuo 2008-ųjų derasi dėl strateginės partnerystės sutarties. Derybos kartą jau buvo sustabdytos dėl karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, tačiau vėliau atnaujintos.
