„Laukiu dienos, kai galėsime pasveikinti Lietuvą euro zonoje. (...) Lietuvos pareiga yra atitikti reikalavimus, keliamus norint prisijungti prie euro zonos, – teigė svečias žurnalistams po susitikimo su Lietuvos vadove. – Kiek žinau, kai kuriose srityse yra didelis progresas, bet poroje reikia dar daugiau pastangų.“
D.Grybauskaitė savo ruožtu pridūrė, kad „euro zona yra tik priemonė laikytis atsakingos fiskalinės politikos“, kuri naudinga pačioms šalims. „Jos laikytis naudinga ir Lietuvai“, – teigė prezidentė.
Lietuva siekia bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą įsivesti 2015 m. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė euro įvedimo planui, kuriuo numatyta sukurti strategines, koordinacines komisijas ir darbo grupes.
Šį sprendimą valstybės vadovė pavadino sveikintinu žingsniu, kuris pareikalaus visų politinių jėgų susikaupimo ir atsakomybės.
Italiją tikisi matyti stabilia euro zonos nare
Per susitikimą su D.Grybauskaite svečias kalbėjosi apie svarbiausius Lietuvos pirmininkavimo ES darbus, nacionalinius prioritetus (energetinį saugumą, Rytų partnerystę, Baltijos jūros regiono strategiją, Bendrijos išorės sienų apsaugą) ir pasirengimą šiai misijai.
„Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, pirmininkausiančia ES. Kaip ir kiekvienai narei, tai bus didelis iššūkis“, – teigė jis ir kaip vieną didžiausių iššūkių išskyrė lauksiančią sudėtingą teisinę darbotvarkę. Iki metų pabaigos turės būti parengta nemažai dokumentų, susijusių su ateinančių 7 metų finansine perspektyva.
„Kiek pažįstu jus, esu tikras, kad pasiruošite užduočiai“, – sakė H. Van Rompuy.
Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai perims liepos 1 dieną – sudėtingu Europai laikotarpiu, kai teks derinti sudėtingus finansinės drausmės ir ekonomikos augimo skatinimo sprendimus bei daugiamečio ES biudžeto įgyvendinimo programas.
Svečias su D.Grybauskaite taip pat aptarė ekonominę ir politinę situaciją Europoje, ekonominės bei pinigų sąjungos įgyvendinimą. Anot EVT vadovo, nors finansinė situacija euro zonoje gerėja, dar ne laikas atsikvėpti. H. Van Rompuy ragino tęsti ekonomines reformas, nes esą nėra alternatyvos ir kelio atgal. Tačiau jis pripažino, kad prireiks daugiau laiko, kol investicijos pavirs augimu.
Kartu H. Van Rompuy išreiškė viltį, kad parlamento rinkimų Italijoje rezultatai, kuriuos jis siūlė gerbti kaip demokratinį procesą, šią šalį išlaikys stabilia euro zonos nare, o naujoji valdžia ryšis prisiimti šią atsakomybę.
Po susitikimo ir spaudos konfererencijos D.Grybauskaitė su H. Van Rompuy atidarė pirmininkavimui skirtą diskusiją „Kokios Europos norime?“ – pirmą tokio aukšto lygio viešą diskusiją mūsų šalyje apie Europos ateitį.
Laukiu dienos, kai galėsime pasveikinti Lietuvą euro zonoje, – sakė Hermanas Van Rompuy.
Lietuvos svečias atvyko iš Estijos. Iš Vilniaus jis keliaus į Vengriją ir Lenkiją. „Džiaugiuosi grįžęs į Vilnių po dvejų metų“, – prisipažino EVT vadovas. Antradienį vakare dar numatyta jo vakarienė su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Estija rodo pavyzdį, kaip įveikti krizę, Taline sakė H.Van Rompuy
Estijos pavyzdys įkvepia ir rodo, kaip įveikti krizę, prieš atvykdamas į Vilnių antradienį per spaudos konferenciją Taline pareiškė H.Van Rompuy.
Susitikime su Estijos ministru pirmininku Andrusu Ansipu kalbėta apie energetikos, ES skaitmeninės programos ir Rytų Partnerystės reikalus. „Mūsų požiūriai visais šiais klausimais yra artimi“, – naujienų agentūra BNS cituoja H.Van Rompuy.
Jis paminėjo Estiją kaip valstybę, rodančia gerą pavyzdį, kaip tvarkytis krizės atveju. „Kai prasidėjo krizė, Estija buvo viena iš labiausiai krizės paveiktų šalių. Nuo to laiko jūs pasiekėte įspūdingą atsigavimą, – sakė jis. – Jūs ne tik atstatėte augimą, jūs sumažinote ir nedarbą.“
Todėl, anot jo, Estija įkvepia kitas valstybes įveikti ekonominę krizę. Pasak H.Van Rompuy, 2012 metais krizė pasiekė persilaužimo tašką ir euro zonoje krizės nebėra. Tačiau nei ES narės, nei pati Europos Sąjunga, nei euro zona neturėtų nusiraminti. „Kelio atgal nėra“, – pabrėžė jis.
„Turime gerai įsisąmoninti, kad ekonomika reaguoja vėluodama. Kai finansinis stabilumas sugrįžta, dar turi praeiti kažkiek laiko, kol tai atsilieps didesniu pasitikėjimu, investicijomis ir augimu“, – kalbėjo H.Van Rompuy ir pridūrė, kad vėl prasidėjus augimui, reikia laiko teigiamam jo poveikiui užimtumui pasireikšti.
Estijos ministras pirmininkas A.Ansipas pasidžiaugė, kad ES Vadovų Tarybos pritartas ilgametis ES biudžetas yra „puikus Europos Sąjungai ir tikrai geras biudžetas Estijai“.
H.Van Rompuy Taline kalbėjo ir apie Latvijos stojimą į euro zoną. „Mes laukiame, kada galėsime pasveikinti Latviją euro zonoje“, – pasakė jis Taline per spaudos konferenciją.
„Jeigu naujos valstybės nori įstoti į euro zoną, vadinasi euro zona lig šiol tebėra fiziškai patraukli (jis pavartojo anglišką žodį sexy)“, – pažymėjo H.Van Rompuy.
Latvijos vyriausybė pranešė esanti pasirengusi kovo mėnesį pateikti oficialų prašymą priimti ją į euro zoną ir tikisi nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos latą pakeisti euru – tuomet Latvija taptų 18-ąja euro zonos nare.
