Kaip praneša Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taryba svarstė Komandiruojamų darbuotojų direktyvos įgyvendinimą, kuria siekiama geresnės komandiruojamų darbuotojų socialinės apsaugos. Deja, po intensyvių diskusijų ES ministrams nepavyko rasti vieningos nuomonės dėl šios direktyvos, kuri Taryboje svarstoma jau nuo 2012 m. Nuomonės išsiskyrė dėl dviejų esminių šio pasiūlymo aspektų – administracinių reikalavimų, kurie gali būti taikomi įmonėms, komandiruojančioms darbuotojus priimančioje valstybėje narėje bei nuostatų dėl atsakomybės subrangos atveju. Nesant sutarimo Taryboje, pirmininkaujanti valstybė negali pradėti derybų su Europos Parlamentu.
Taryba priėmė deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso. Deklaracijoje išreiškiamas ES valstybių narių siekis pagerinti pameistrystės schemų kokybę ir pasiūlą, įtraukiant darbdavius, valdžios institucijas bei socialinius partnerius.
Pirmininkaujanti Lietuva šią deklaraciją parengė remdamasi Vilniuje liepos mėnesį vykusio neformalaus ministrų, atsakingų už socialinę apsaugą ir užimtumą, susitikimo rezultatais.
„Džiaugiuosi, jog priėmėme svarbų sprendimą visai Europos Sąjungai – Lietuvos parengtą Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso, kurios esminis tikslas yra užtikrinti, kad valstybėse narėse jauni žmonės galėtų efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių. Tikiu, kad tai yra be galo svarbus žingsnis sprendžiant jaunimo užimtumo bei profesinio pasirengimo klausimus“, – sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Ministrė pabrėžė, jog jaunų žmonių nedarbas yra skaudi problema visai Europai. Jaunimo nedarbo lygis ES šiuo metu siekia daugiau nei 23 proc. ir yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį. Yra valstybių, kur šis rodiklis perkopia ir 50 proc. Dėl to ES rinka kasmet netenka milijardų eurų, kyla grėsmė Europos ekonomikai ir konkurencingumui.
„Kaip rodo šalių patirtis, jaunimo nedarbo lygis žymiai mažesnis ten, kur efektyviai veikia taip vadinamos pameistrystės – t.y. mokymosi darbo vietoje schemos, kai jaunimui nuo pirmųjų studijų metų sudaromos sąlygos dirbti ir mokytis, taip įgyjant praktinių profesinių įgūdžių. Tai turi itin teigiamą poveikį jaunimo užimtumui, socialinei įtraukčiai, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos suderinamumui bei ekonominiam konkurencingumui“, – sakė ministrė.
Valstybėse, kuriose paplitę šios mokymosi darbo vietoje sistemos, jaunimo nedarbas mažiausias ES. Pavyzdžiui, 2013 m. rugpjūčio mėn. duomenimis jaunimo nedarbas Vokietijoje siekė 7,7 proc., Austrijoje – 8,6 proc.
ES ministrai taip pat aptarė aktualų ir politiškai svarbų – Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimo – klausimą. Europos Komisija neseniai išleido Komunikatą, kuriame pasiūlė geresnei socialinių procesų stebėsenai panaudoti specialią švieslentę su keliais pačiais svarbiausias užimtumo ir socialiniais rodikliais. Šis pasiūlymas taryboje sulaukė plataus pritarimo. Ministrų diskusijos pagrindu bus suformuluotas indėlis spalio 24–25 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.
Dar vienas svarbus šios tarybos klausimas – 2013 m. Europos semestras. Europos semestro metu ES lygmeniu prižiūrima, kaip valstybės narės įgyvendina įvairias priemones užimtumo ir socialinės apsaugos uždaviniams spręsti bei vertina jų efektyvumą. ES ministrai pastebėjo, kad tvirtesnis politinis dialogas tarp Europos Komisijos ir valstybių narių pagerino Europos semestro rezultatus, o geresnis atitinkamų parengiamųjų komitetų tarpusavio koordinavimas kompleksiniais klausimais padėjo tai atlikti sklandžiai.
