Sekite 15min Google
„Mes žinome apie hibridines grėsmes, ir mes turime planą būti pasirengę iki 2030 metų turėti bendrą atsaką į jas“, – antradienį kalbėjo politikas.
Anot jo, valstybės narės, Europos Komisija (EK) bei visos Europos institucijos dirba kartu, siekiant sukurti atsaką.
Taip A.Costa kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog rytinės ES valstybės susiduria su nuolatinėmis hibridinėmis atakomis, todėl pasiruošimas jų užkardymui bus vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų.
„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad hibridinės grėsmės, oro erdvės pažeidimai, GPS trikdžiai, kritinės infrastruktūros sabotažas ar nelegalios migracijos instrumentalizavimas nebėra pavieniai incidentai. Tai nuolatinė mūsų saugumo aplinkos dalis. Todėl Europos Sąjunga turi turėti bendrus politinius sprendimus ir pakankamus finansinius instrumentus“, – kalbėjo prezidentas.
Šį mėnesį Leipcigo oro uoste, kuris yra pagrindinis Ukrainai siunčiamų ginklų logistikos mazgas, buvo rastas dronas su sprogmenimis, o policija detonatoriui pašalinti pasitelkė išminavimo robotą.
Dar praėjusią savaitę Rumunijos naikintuvui sunaikinus jūrinį droną per incidentą, dėl kurio Bukareštas apkaltino Rusiją, EK pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė prieš ES nukreiptą „hibridinio karo“ kampaniją.
Tuo metu Baltijos šalyse taip pat fiksuoti dronų įskirdimai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
