„Šis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turi būti pripažintas nepriimtinu“, – ketvirtadienį pranešė EŽTT apie birželio 9 dieną septynių teisėjų kolegijos priimtą sprendimą.
Strasbūro teismas konstatavo, kad pareiškėjoms Ritai Miliūtei ir Vilmai Danauskienei nacionaliniai teismai leido tinkamai apsiginti, o Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos „nereikalavo, kad valstybės pareigūnams būtų taikoma asmeninė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“.
Įvertinęs bylos medžiagą, EŽTT pripažino, kad garso įrašai iš serverio per dvi dienas buvo ištrinti automatiškai, nepriėmus atskiro sprendimo.
Be to, teismo vertinimu, atsisakymą pateikti pareiškėjoms garso įrašą lėmė kolektyviniai Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, ne konkretaus atsakovo sprendimas.
„Teismo nuomone, tai, kad atsisakymas pateikti garso įrašą žurnalistams ir vėlesnis jo sunaikinimas įvyko dėl nacionalinio reglamentavimo stokos bei Vyriausybės kanceliarijos praktikos, papildomai patvirtina aplinkybė, jog praėjus mažiau nei mėnesiui po šio atsisakymo Vyriausybė inicijavo teisės aktų pakeitimus, kuriais, be kita ko, buvo nustatytas reikalavimas įrašyti Vyriausybės pasitarimus bei juos ir Vyriausybės posėdžius tiesiogiai transliuoti internetu“, – nurodė EŽTT.
Žurnalistės į Strasbūro teismą kreipėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 metų spalį atmetė jų skundą dėl administracinės atsakomybės ekspremjerui Sauliui Skverneliui, jo patarėjui Tomui Beržinskui ir tuometiniam Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui.
Tokį sprendimą kasacinis teismas priėmė konstatavęs, kad nei buvęs Vyriausybės vadovas, nei buvęs jo patarėjas nedisponavo žurnalisčių prašoma informacija.
Tuo metu vertindamas A. Stončaičio atsakomybę, LAT nenustatė, kad jis kaip Vyriausybės kanceliarijos vadovas būtų atsisakęs pateikti informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties.
Šioje byloje R. Miliūtė ir V. Danauskienė siekė po 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl minėtų pareigūnų trukdymo joms gauti informaciją.
Kitoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2020-ųjų liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama prašomą įrašą.
LVAT neįtikino Vyriausybės argumentai, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei kanceliarija neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus.
Vis dėlto LVAT nurodė, kad įrašų atkurti techniškai neįmanoma. Kaip pažymėjo EŽTT, pareiškėjos šios išvados neginčijo, taip pat teigė nesančios suinteresuotos kompensacija iš Vyriausybės kanceliarijos.
Ginčas teismuose kilo, kai Vyriausybė atsisakė pateikti 2018-ųjų spalio 3 dienos pasitarimo garso įrašą. Pasitarime svarstytas projektas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, kurį Vyriausybė atmetė.
Pareiškėjos taip pat teikė individualų konstitucinį skundą, kurį Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti nustatęs, kad Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnis leidžia taikyti atsakomybę už informacijos nesuteikimą žurnalistams.
Tokia atsakomybė gali kilti nenurodžius atsisakymo pateikti informaciją priežasties ar nurodžius tik formalias, nepagrįstas priežastis. Šiuo atveju, teismų vertinimu, kaip priežastis buvo nurodytas pasitarimų neviešumas ir atitinkamai įrašų neteiktinumas.
Po šio ginčo Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, numatydama, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši. Pataisos įsigaliojo 2019 metų sausį ir gegužę.
