„Kalba yra apie tai, kad jeigu tu operuoji per metus su 70 mln. eurų, 90 mln. eurų biudžetu ir tai yra biudžeto lėšos... Politikai, manau, kad neturėtų prievartauti kažko daryti tyrimus ar Valstybės kontrolės, bet lygiai taip pat kiti politikai ar viešosios erdvės veikėjai neturėtų prievartauti aplinkos, reikalaudami, kad jau šitais tai niekada niekas net nesidomėkit“, – Žinių radijui antradienį sakė F.Jansonas.
Taip jis kalbėjo Seimui antradienį rengiantis svarstyti pavedimą Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad toks auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku gali politizuoti transliuotoją.
Be to, šalies vadovas yra pateikęs savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą užimti Valstybės kontrolės vadovės pareigas.
„Šiuo atveju tos baimės, kad bijau savo tarybos, bijau Valstybės kontrolės, jos visai nepagrįstos. Nežinau, jeigu jau taip slepi, gal turi ką slėpti“, – sakė F.Jansonas.
Jis pabrėžė, kad M.Jurkynas nedirbo prezidento komandoje.
„Ta prasme, jis kaip savanoris rinkimų metu išsakydavo savo nuomonę 2019 metais prezidentui, ir ką? Ir nuo to laiko jisai raupsuotas? Ta prasme, visas jo akademinis įdirbis, įdirbis toje pačioje LRT taryboje nebetinka, nes jis 2019 metais bendravo su prezidentu?“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Pasak jos, įtarinėjimai, kad šalies vadovas siekia perimti LRT kontrolę, reiškia nepasitikėjimą ten dirbančiais žurnalistais.
„Aš, būdamas LRT žurnalisto vietoje, pirmiausia įsižeisčiau“, – sakė F.Jansonas.
BNS jau rašė, kad įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti LRT auditą siūlo valdančiosios „Nemuno aušros“ atstovai, tokį poreikį jie argumentuoja kasmet sparčiai augančiu įstaigos biudžetu.
Kritikuoja liberalus
Prezidento atstovas taip pat sukritikavo liberalų siūlymą keisti LRT tarybos sudarymo tvarką ir mažinti narių skaičių nuo 12 iki 11.
Sudarymo tvarką siūloma keisti mažinant valstybės institucijų vaidmenį skiriant tarybos narius.
F.Jansonas teigė besistebintis, kad pokyčių liberalai nesiėmė, kai praėjusioje kadencijoje buvo valdančiojoje koalicijoje.
„Ta prasme, turėjo ir laiko, ir galimybių, tik poreikio nematė. Dabar kai atsidūrė opozicijoje, nebeturi galimybių, bet turi laiko ir staiga pramušė ant poreikio. Nu tai gali pasvarstyt“, – sakė patarėjas.
Pasak jo, valstybės institucijos į LRT tarybą ar kitas organizacijas ar įstaigas deleguoja specialistus, o ne politinius patikėtinius.
„Yra daugybė pareigūnų, kuriuos skyrė prieš tai buvusi valdančioji koalicija. Ar nuo to jie tapo raupsuoti? Ar nuo to jie tapo geresni, ar blogesni?“, – kalbėjo F.Jansonas.
„Pati klausimo formuluotė yra patyčia iš profesionalų žmonių, kurie dirba Lietuvai“, – tvirtino prezidento patarėjas.
„Ta prasme, jie ateina dirbti taryboj, LRT taryboj ten kapeikos, o ne užmokestis už tą darbą. (...) Žmonės aukoja savo laiką, nes mano, jog to reikia valstybei. O mes sėdime ir analizuojame, kokie jie potencialiai blogi“, – pridūrė jis.
BNS jau rašė, kad šiuo metu prezidentas ir Seimas deleguoja aštuonis iš 12 tarybos narių.
Liberalai siūlo šį skaičių mažinti iki keturių, likusias kvotas paliekant nevyriausybinėms organizacijoms. Tuo metu tarybos narių skaičių padaryti nelyginiu siūloma siekiant išvengti veiklos strigimo ateityje, kai balsuojant tarybai balsai pasiskirsto po lygiai.
Tokia situacija buvo susiklosčiusi per praėjusius LRT generalinio direktoriaus rinkimus, kai įstaigos vadovą pavyko išrinkti tik iš trečio karto.
