Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur balsuoja visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kandidatuojantis politikas per tarnybinę komandiruotę Airijoje užsiėmė ne tik valstybiniais reikalais, bet ir rinkimų agitacija.
Viešnagę Dubline ketvirtadienį popiet ministras pradėjo nuo susitikimo su Lietuvos ambasadore Airijoje Izolda Bričkovskiene ir ambasados darbuotojais, vėliau susitiko su žurnalistais, kelių vietos bankų atstovais, o tos pačios dienos vakarą socialdemokratas bendravo su Airijos lietuvių bendruomenės atstovais.
Susitikimo dalyviai finansų ministro teiravosi apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją, galimus iššūkius šaliai bei nevengė klausimų susijusių su šių metų spalio 12 dieną vyksiančiais Seimo rinkimais.
Savo nuomone įvairiais klausimais finansų ministras pasidalijo ir su „Saloje“ skaitytojais.
- Koks jūsų vizito Airijoje tikslas?
Vykdau Finansų ministro pareigas ir turiu dalykinių susitikimų, o kitas – Seimo rinkimai. Esu kandidatas Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje, tad jaučiu pareigą savo galimybių ribose susipažinti su žmonėmis. Galbūt jie kažką išgirs iš manęs, gal man pavyks kažko naujo pasisemti iš jų, juolab aš turėčiau atstovauti šiuos žmones.
- Kodėl politikai tik dabar atvyksta pas emigrantus? Kodėl jais nesidomi, kol neprireikia jų balso rinkimuose?
Niekuomet nebuvau Seimo nariu, bet kaip suvokiu, jo pareiga susitikinėti su rinkėjais. Šiuo metu Seime dirba emigrantų išrinktas atstovas, tad matyt jo pareiga tą daryti. Bendrai kalbant, rinkimai yra didelis stresas bet kuriai valstybei, o jeigu rinkiminė kampanija tęstųsi ilgą laiką, būtų dar didesnis stresas.
Todėl likus mėnesiui iki rinkimų juntamas toks sujudimas - per tą mėnesį kandidatai prisistato, išdėsto savo vertybes, parašo rinkimų programas. O paskui jau turi dirbti.
- Rinkėjai svetur dažnai nežino už ką balsuoti ir turi per mažai informacijos. Kaip reiktų spęsti šią problemą?
Lietuvoje taip pat daug žmonių, kurie neseka politinių debatų, gyvena savo gyvenimą ir pernelyg nesidomi politika. Tie žmonės, kurie domisi, jie gali gauti informaciją internetu ir ta pati galimybė yra prieinama ir Airijoje ar kitose šalyse gyvenantiems žmonėms.
- Kaip tokį žmogų, kuris yra nusivylęs arba abejingas politikai, išvis sudominti ir pritraukti balsuoti?
Pats tiesiausias kelias – socialinė reklama, man teko girdėti, kad tie projektai pasiteisina. Gal būt ir nėra būdo priversti žmogų kažką daryti prieš jo valią. Aš nesutikčiau, kad mane kažkas priverstų balsuoti, kažkokias priemones tam kurtų.
Nieko nebus, jei kiekvieno viduje neužsidegs ta ugnelė. Mano nuomone, lietuviai turi pasiųsti laiškelį tėviškei. Tas balsas būtų žinutė tėvynei, kad jūs, nesvarbu kur esate, esate lietuviai. Man nėra svarbu už ką tas balsas bus atiduotas, bet svarbu, kad jis išvis būtų atiduotas, kad už jus nenuspręstų.
- Kiek jūsų rinkiminė programa susieta su emigrantais?
Jeigu aš sakyčiau, kad didžiausias mano rinkimų programos punktas yra emigrantai, būtų netiesa. Pirmiausia - mes formuojame valdžią valdyti Lietuvą, tvarkytis šalies viduje, bet jaučiu pareigą išlaikyti sąsajas su lietuviais svetur ir jais rūpintis.
Aš tikrai domėčiausi kas čia vyksta ir dėčiau pastangas, kad ryšiai nenutrūktų. Aš mąsčiau kas gi galėtų būti pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos vesčiau savo veiklą emigrantų atžvilgiu, aš supratau, kad neteisingiausia išvis žmones skirstyti į emigrantus ir neemigrantus.
- O ar jums žinomos svetur gyvenančių problemos?
Žinau kas tai yra emigracija, nes mano sesuo gyvena su šeima Miunchene. Ji išlaikiusi pilietybę, tačiau dabar atvyksta tik pas mus į svečius, jos namai jau ten. Ir aš matau, kad ji skiriasi nuo manęs, gyvenančio Lietuvoje. Mes visi galime rinktis, kur gyventi. Yra galimybės išvažiuoti, studijuoti, dirbti.
Pripažįstu kiekvieno šventą teisę rinktis. Juk vienas didžiausių mūsų pasiekimų Lietuvoje – „geležinės uždangos“ griuvimas. Mes pasidarėme ne tik dūšioje, bet ir faktiškai laisvi. Man teko sutikti labai daug žmonių, sukūrusių mišrias šeimas, jie pasirenka gyventi tam tikroje šalyje ir jaučiasi laimingi.
Kurti programas emigrantams grįžti namo tai yra pirmiausia neracionalu, o ir nehumaniška. Jeigu žmogus surado laimę svetur, jam ten gerai sekasi, jo vaikai čia lanko mokyklą ir turi draugų – tegul jie gyvena toje šalyje.
Kad šeimos grįžtų iš sau palankios aplinkos būtų nehumaniška, tačiau juos būtina integruoti į Lietuvos gyvenimą. Matau būtinybę visiems susivokti kaip viena tauta, bet nebūtinai priverčiant grįžti. Kai yra tokios išvystytos technologijos gyvenimas skirtingose šalyse ne bėda. Tačiau, jei žmogui svetur nesiseka, jis blogai jaučiasi, jis turėtų grįžti, tokius žmones labai skatinčiau sugrįžti namo.
- Tačiau žmones, nors ir labai pasiilgusius tėvynės ir norinčius sugrįžti, gąsdina šiandieninė ekonominė situacija Lietuvoje, nuolat kylančios kainos.
Nesutinku, kad grįžę į Lietuvą jie randa didesnes kainas, nei Airijoje, kuri yra viena brangiausių šalių. Gyvenimo lygis išties aukštesnis čia, bet mes sparčiai vystomės. Mūsų ekonomika augo ir toliau auga. Kaimynų latvių ir estų ekonomika dabar smuko, o Lietuvoje tik sumažėjo augimo tempas. Žmonės verkia: vai vai vai, ekonomika stoja.
Pasakykite britams, kad ekonomika auga 5 proc. ir mes vis tiek skundžiamės. Maisto kainos, kurios tikrai buvo labai pakilusios, šiuo metu stabilizavosi, kai kurie produktai atpigo. Maistas brangsta visame pasaulyje, tik mes pradėjome nuo mažesnio lygio, todėl tai labiau jaučiama. Vienintelis dalykas, kuris dabar tikrai skaudus gyventojams – šildymo kaštai, tačiau juos sieksime sunkiai besiverčiantiems žmonėms kompensuoti.
- Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Airijos?
Airijos sėkmė yra legenda visoje Europos Sąjungoje. Aš gerbiu tuos žmones, kurie savo rankomis susikūrė gerovę – ne valdžia, o patys žmonės, jie pajungė visą savo potencialą. Jūsų indėlis į šios šalies gerovę taip pat didelis. Aš svajoju, kad mes Lietuvoje taip pat pasiektume tokį lygį, ir tai padarys ne valdžia, tai padarys Lietuvos žmonės.
