„Šiandien už dviejų valandų kaip tik sėdu į lėktuvą ir skrendu į Ankarą. Iš ten skrendu į Bagdadą. Ir pagrindiniai uždaviniai abiejose sostinėse yra būtent tartis dėl srautų mažinimo ir dėl jų grąžinimo. Ypatingai – Irake“, – nurodė G.Landsbergis.
Pirmadienį jis tai aptarė su Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais, kitų valstybių atstovais. Gali būti, kad prie G.Landsbergio susitikimų minėtose sostinėse prisijungs ir Bendrijos atstovai.
„Nes, mano įsitikinimu, tai nėra tik Lietuvos bėda. Jokiu būdu. Tai yra ir ES problema ir tai yra palaikoma ES. Ta prasme, tiek ir kitos valstybės, ypatingai – tos, į kurias ketintų pabėgėliai, migrantai patekti, pritaria, kad iš esmės mes turime turėti labai aiškius grąžinimo mechanizmus. Ir tam mes turime dirbti su ES“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergio nuomone, sprendimams ES turi daugiau svertų. Vienas pavyzdžių – vizų režimas. Jis minėjo, kad šiuo metu svarstoma atšaukti vizų režimą Irakui, kad valstybei negaliotų Šengeno sistema, dėl visų jos piliečiai turėtų kreiptis į atskiras Bendrijos valstybes.
Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį kiek vėliau informavo, kad kartu su ministru išvyko Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Turkijoje delegacija susitiks su šios šalies užsienio ir vidaus reikalų ministrais Mevlutu Cavusoglu bei Suleymanu Soylu.
„Vizito metu bus aptarti bendri veiksmai, siekiant užkirsti kelią Baltarusijos režimo prieš Lietuvą vykdomoms hibridinio karo operacijoms, kurių metu nelegali migracija naudojama kaip ginklas“, – rašoma pranešime.
Užsienio reikalų ministras svarstė, kad jeigu Irakas sutiktų dėl migrantų, neturinčių teisės į politinį prieglobstį ES, grąžinimo, tada būtų galima persvarstyti sprendimus, brendusius Bendrijoje.
Antradienį Seimas ketina priimti įstatymo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties. Jos sulaukė kai kurių teisininkų ir nevyriausybininkų kritikos.
G.Landsbergis teigė, kad tai – normalu, diskusija dėl užsieniečių padėties dar tik prasideda.
Seime žurnalistams G.Landsbergis taip pat sakė, kad dalis iš Baltarusijos nelegaliai mūsų valstybės sieną kirtusių asmenų – studentai, studijavę kaimyninėje šalyje, saugiai ten gyvenę bendrabučiuose.
„Bet vis dėlto, man atrodo, vėlgi, ką aš ir sakiau pradžioje, mes turime paaiškinti, su kuo mes susiduriame. Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, bado ir maro. Dalis jų yra studentai, studijavę Baltarusijoje su ilgalaikėmis vizomis, buvę visiškai saugiose sau sąlygose, gyvenę studentų bendrabučiuose, mokęsi. Dabar jiems yra nutrūkęs mokslas, jie yra siunčiami privaloma tvarka kaip ginklas prieš Lietuvą. Šiandien mes turime pasakyti, kad mes iš esmės turime atremti ataką, kuri yra skirta Lietuvai“, – komentavo ministras.
Eigoje esą kai ką galbūt reikės patikslinti, bet tam, anot G.Landsbergio, yra laiko.
