G.Nausėdos metinis pranešimas: politikų reakcijos ir politologų vertinimai

Darbo partija pritaria Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytoms mintims apie valstybės problemas, pavėluotą ir netikslingą pandemijos valdymą, neįgyvendintą mokesčių reformą.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno ir laikinojo partijos pirmininko V.Fiodorovo, Prezidento nusivylimas, jaučiamas kiekviename jo pranešimo sakinyje, turi pagrindo ir yra suprantamas.

Partijos pranešime teigiama, kad apie daugelį šalies vadovo išsakytų dalykų jau seniai kalba ir Darbo partija, pavyzdžiui, balsavimus už projektus, kai iš tiesų balsuojama ne už idėją ir turinį, bet už tai, kas teikia projektą. Ne vienas Darbo partijos frakcijos projektas buvo atmestas vien dėl to, kad jį teikė ne valdančiųjų atstovai. Vėliau tie patys projektai neretai būdavo teikiami jau valdančiųjų ir, žinoma, sulaukdavo jų pritarimo.

„Visiškai sutinku su Prezidento išsakytais žodžiais dėl nepasitikėjimo politikais. Dabartinę krizę, nepabijokime šio žodžio, sukėlė ne vienas žemės ūkio ministras įsikibęs kėdės, kurio ginti bet kokiomis priemonėmis nepasibodėjo valdantieji. Tai yra sistemingo ir ilgalaikio valdančiųjų nepasitikėjimo opozicija ir jų arogancijos rezultatas“, – teigia frakcijos seniūnas V.Fiodorovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktoras Fiodorovas

Anot jo, Prezidentas galėtų būti tas vienytojas, kurio taip reikia šių įvykių akivaizdoje, tačiau klausimas, ar valdantieji tai suvokia.

Valdantieji, anot jo, negirdi ne tik opozicijos, bet ir Lietuvos žmonių ir problemų, su kuriomis jie susiduria augančios infliacijos akivaizdoje. Anksčiau ar vėliau šis neįsiklausymas turėjo atsisukti prieš pačius valdančiuosius.

„Darbo partija į rinkimus ėjo siųsdama aiškią žinutę – privalome stiprinti Lietuvos regionus ir jų savivaldą. Žmonėms tai svarbu, tačiau dabar matome, kad dabartiniai valdžios sprendimai viską centralizuoti yra niekaip nesuderinami su žmonių lūkesčiais regionuose. Šių žmonių konservatoriai ir liberalai tiesiog nemato. Jiems nerūpi, kad savo sprendimais regionus veda prie žlugimo. Tiesa, valdantieji praregės – prieš rinkimus, kai paprasti žmonės staiga taps jiems matomi ir reikalingi.

O kur dar Prezidento minėta mokesčių reforma – ambicinga, tik...neįgyvendinta ir tuščia. Ne paslaptis, kad valdantieji mėgsta tuščią skambėjimą ir pažadus, tad stebėtis nebeturėtume“, – teigia parlamentaras.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo paskyroje „Facebook“ įvertino prezidento metinį pranešimą ir jo išsakytą kritiką Vyriausybei. 

„Prezidentas savo metinėje kalboje akcentavo, man rodos, svarbiausią šių dienų temą – karą Ukrainoje ir kaip Lietuva elgiasi šioje situacijoje, pripažindamas visų susitelkimą bendram tikslui. Tiesa, išvardinti sprendimai ir rezultatai – daugiausiai veiksmingos Vyriausybės darbas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Taip pat išgirdau kvietimą opozicijai grįžti ir tęsti darbą, priimant valstybei svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, Prezidentas paminėjo energetinės nepriklausomybės svarbą. Noriu priminti, kad Seime šiuo metu svarstomas (bet kyla trikdžių dėl opozicijos laikysenos) taip vadinamas Proveržio paketas, kuris reikalingas, jei per artimiausius keletą metų norime, kad beveik šimtas procentų Lietuvai reikalingos elektros, būtų pagaminama mūsų šalyje“, – rašo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiųjų atstovė atmetė prezidento kritiką dėl koronaviruso pandemijos valdymo:

VIDEO: Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

„Tiesa, išgirdau kritiką dėl covido pandemijos valdymo. Norėčiau priminti prezidentūros blaškymąsi – viena vertus, lyg ragino skiepytis, kitądien palaikydavo žymiausius antivakserius, taip siųsdamas atitinkamą žinią visuomenei. Taip pat norėčiau priminti, kad Lietuvos skiepijimosi rezultatai geriausi regione būtent dėl principingos Vyriausybės laikysenos. Pasikartosiu, kad buvę ribojimai ar taisyklės pirmiausiai buvo orientuoti į siekį išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Prezidentas, reikia manyti, taikė posakį „netrukdykit dirbti“ šiai vyriausybei, bet aš nėsyk negirdėjau tokios formuluotės, galbūt čia susimaišyta ir turėta minty 2016 m. dauguma“.

„Taip pat skiria dėmesio infliacijos temai. Prezidentas, pagal išsilavinimą ekonomistas, viliuosi, mato visą paveikslą ir valstybės galimybes, valdant esamą situaciją. Tiesa, paminėti vyriausybės sprendimai, siekiant padėti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

VIDEO: G.Nausėda metiniame pranešime teigiamai paminėjo Ukrainoje kritikuojamą O.Scholzą – ar tai galima laikyti dviveidiškumu?

G.Nausėda metiniame pranešime teigiamai paminėjo Ukrainoje kritikuojamą O.Scholzą – ar tai galima laikyti dviveidiškumu?

Apie užsienio politiką kalbėjo, kad du svarbiausi dalykai – vertybės ir transatlantiniai santykiai. „Dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų“, – tvirtino prezidentas.

O tada po maždaug 7 minučių pasakė, kad Kinijos atžvilgiu vykdyta politika bloga. Įdomu, kaip Lietuvos transatlantiniams partneriams tai atrodo. Na, taip būna, kai neapsisprendi iš tikrųjų, kur būti. Ar labiau su vakseriais, ar antivakseriais; ar labiau su vertybine (demokratijas remiančia) politika, ar nevertybine (pragmatine).

Bet kaip Prezidentas sakė – viskas mūsų rankose. Tai darbuokimės drauge“, – rašė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai. Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

„Bendras įspūdis – kad atitinka įprastą žanrą: apžvelgtos pagrindinės aktualijos, žinoma, pradėta ir daugiausiai dėmesio skirta geopolitikai, Rusijos karui prieš Ukrainą ir su tuo susijusiais Lietuvai svarbiais dalykais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, kalboje tradiciškai aptarti praėję metai ir pažerta kritikos Vyriausybei bei valdantiesiems, primenant apie savo iniciatyvas. Tai, pasak profesoriaus, iš esmės atitiko metinio pranešimo žanrą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Dviprasmiški signalai

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala taip pat pažymėjo, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, daug dėmesio skirta tarptautinei politikai bei vienybei stiprinant šalie saugumą.

„Tas akcentas, kad reikalinga bus vienybė, – labai aktualus ir, ko gero, tai bus iššūkis ateityje, žinant, kad artėja įvairūs rinkimai“, – teigė jis.

Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad paprastai vieningoje Lietuvos užsienio politikoje šįkart išryškėjo skirtis dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

„Aspektas, kuris gali ilgainiui būti labiau skiriantis negu vienijantis, ir panašu, kad taip jau yra ir dabar, tai yra laikysena Kinijos atžvilgiu. Prezidentas apie tai irgi šiek tiek, nelabai detaliai, bet užsiminė kalboje“, – sakė L.Kojala.

„Prezidentas, man atrodo, kalboje labai reikšmingai tų skirčių dar neakcentavo, bet jautėsi noras parodyti, kad galbūt ne viskas padaryta gerai iš prezidento perspektyvos žvelgiant, įgyvendinant sprendimus, susijusius su Kinija“, – tvirtino ekspertas.

R.Vilpišausko nuomone, G.Nausėdos kritika dėl Kinijos buvo gana dviprasmiška.

„Pranešimo pradžioje prabrėžta, kad Lietuva turi rinktis laisvę Vakaruose, tai lyg ir galima suprasti, kad apskritai čia kalbama apie santykius tarp Vakarų demokratijų ir autoritarinių valstybių, bet po to prieinama prie to, kas vyko praėjusiais metais tarp Lietuvos ir Kinijos, tai tiesiog apsiribota valdančiųjų kritika dėl nepasirengimo Kinijos atsakui, – sakė jis. – Taip ir lieka neaišku, kokia vis dėlto galiausiai yra prezidento pozicija, išskyrus tai, kad jis mato poreikį aktyviau padėti verslui ieškoti naujų rinkų.“

TSPMI profesorius atkreipė dėmesį, kad labai abstrakti buvo ir kita Vyriausybei išsakyta kritika.

„Yra ir kritikos Vyriausybei, yra ir paraginimų, nors, kaip ir anksčiau, tie paraginimai, kaip reikėtų pertvarkyti sveikatos apsaugos tinklą ar švietimo paslaugas, apsiriboja bendrais pasakymais, iš kurių arba sunku suprasti, kaip prezidentas vertina Vyriausybės, valdančiųjų vykdomas reformas ar jų planus“, – teigė jis.

„Irgi įprastas dalykas, kad kritika dažnai paliekama tokia be aiškaus prezidento siūlymo pateikimo, o kartais ir toks atrodo sąmoningai dviprasmiškas įspūdis sudaromas, kad kažkas pernelyg neliktų nepatenkintas“, – pridūrė R.Vilpišauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Linas Kojala

Pranešimas – nuoseklus, atitinkantis žanrą

Pasak L.Kojalos, bendrai vertinant pranešimas buvo „gana nuoseklus“, palyginti su ankstesniais pranešimais.

„Maždaug to ir buvo galima tikėtis. Aišku, tą patį žanrą galima suprasti įvairiai: galima jį matyti kaip apžvalgą to, kas padaryta per pastaruosius metus su tam tikromis kryptimis ateičiai, galima matyti kaip tam tikrų problemų išryškinimą. Aš manau, kad buvo čia visokių aspektų, nes per vieną valandą buvo tikrai įvairios temos aptartos“, – sakė L.Kojala.

Pasak R.Vilpišausko, dauguma prezidento paleistų sričių atitiko anksčiau jo ir jo komandos nagrinėtas temas: kalbėta apie gerovės valstybės elementus, kritikuotas pandemijos valdymas, per lėtas reagavimas į kai kurias prezidento iniciatyvas.

„Šia prasme turbūt galima būtų teigti, kad gana nuoseklus prezidentas ir šiandien kalbėdamas apie pagrindinius iššūkius“, – sakė jis.

Savo pranešime prezidentas, pasak politologo, greičiausiai siekė sureaguoti į platų temų, kuriomis diskutuojama, spektrą – nuo sporto problematikos iki struktūrinių reformų.

„Galima būtų sakyti, kad įvairių klausimų aptarimas atrodytų taip lyg gyventume įprastais laikais, bet kita vertus, pradžioje pagrindiniai akcentai buvo susieti su saugumo klausimais ir saugumui daugiausiai dėmesio buvo skirta iš visų temų šitame pranešime. Tai man atrodo, kad bendrai tos proporcijos išlaikytos“, – teigė jis.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

„Turint omenyje su kokiomis aplinkybėmis Vyriausybė pastaraisiais metais susidūrė ir kokius išorinius šokus jai teko atremti, iš ekonominio taško vertinant, gal ir gerai, kad valdančiųjų planuota mokesčių reforma neįvyko, nes to neapibrėžtumo, kurį mes importuojame iš išorės, užtenka, o jį dar didinti keičiant vidaus žaidimo taisykles – mokesčių sistemą, kuri yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų vystymuisi – net ir neatsakinga“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Ekonomistės teigimu, pandemijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje stabili, bet ne itin gera mokesčių sistema yra geriau nei didžiulis neapibrėžtumas ir dar didesnis jo paaštrinimas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

„Metas keisti mokestines taisykles dabar nėra tinkamas, reiktų sulaukti ramesnių laikų“, – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Pasak „INVL Asset Management“ analitikės, prezidentas savo pranešime taip pat nelabai tinkamai į „bendrą katilą suplakė“ ir infliacijos šoką, ir gerovės valstybės kūrimą.

„Šiek tiek norėtųsi atskyrimo nuo šios netipinės situacijos, kai infliacijos šoką patiria ne tik Lietuvą, bet ir visa Europa ir pasaulis, nuo ilgalaikių struktūrinių problemų, kurios sprendžiasi labai palaipsniui“, – sakė ekonomistė.

Jos nuomone, Vyriausybė sukūrė neblogą antiinfliacinį skydą, patikslino biudžetą ir tai iš esmės atliepia gyventojų poreikius.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuva šitą infliacijos šoką pasitiko pakankamai tvirtais makroekonominiais raumenimis – sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie gerokai sparčiau didėjo būtent žemas pajamas gaunančių struktūriniuose sluoksniuose, o ne tarp aukštas ir vidutines pajamas“, – teigė „INVL Asset Management“ analitikė.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž.Mauricas. 

„Toks įspūdis, kad mes jau per daug įsisukę į tuos laužų gesinimus. Žmonės šokinėja psichologiškai nuo vieno laužų gesinimo prie kito ir kartais net nebemato gerų dalykų, kurie vyksta Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Prezidento kalboje apie migrantų krizę Ž.Mauricas pasigedo neteisėtų ir teisėtų atvykėlių atskyrimo bei teigiamo pastarųjų poveikio šalies ekonomikai. 

„Kalbant apie migrantų krizę, galbūt galėjo būti paminėtas ir teigiamas į Lietuvą iš Baltarusijos ir Ukrainos atvykusių migrantų poveikis bei siekis juos integruoti. Manau, kad tai vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių artimiausiu metu. Jeigu mes sugebėsime integruoti bent dalį tų žmonių, pagerės ir mūsų demografinė situacija, ir tas pačias pensijas galėsime sparčiau indeksuoti“, – sakė analitikas. 

Ž.Mauricas teigiamai įvertino šalies vadovo kritišką požiūrį dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir jo pasekmių. 

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Pandeminiai ribojimai nuleisti iš viršaus turėjo labai menką poveikį arba jokio poveikio. (...) Jeigu mes neišanalizuosime, kodėl mūsų rezultatai tokie prasti, tai mes galime daryti vėl tas pačias klaidas ir lipti ant to paties grėblio“, – teigė ekonomistas. 

Anot Ž.Maurico, prezidentas taip pat išsakė savalaikę ir pagrįsta kritiką dėl atidėtos mokesčių reformos. 

„Buvo pažadas ir daug kas laukė, kad pavasarį mokesčių reforma turėjo būti pristatyta. Vėlgi, Vyriausybė turi pasiteisinimą, kodėl jie viso to nedaro – nes reikia gesinti laužus. Tačiau kadencija vis tiek jau įpusėjo ir gali būti, kad tuos laužus begesindami mes taip ir nematysime tos reformos“, – teigė ekonomistas. 

„O horizontalų teisingumą reikėtų šiek tiek padidinti, nes mokesčių sistema turi spragų“, – pridūrė jis. 

Tuo metu šalies vadovo teiginys apie oraus atlygio nusipelniusius žmones bei mažu darbo užmokesčiu konkurencingumą grindžiantį verslą, pasak ekonomisto, yra nepagrįstas. 

„Atlyginimų ir BVP santykis dabar yra didžiausias per visą Lietuvos istoriją ir netgi didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kaip tik manau, kad atlyginimai bent jau santykinai nėra maži“, – teigė Ž.Mauricas. 

VIDEO: Speciali laida. Prezidentas skaitė metinį pranešimą – aptarimas 15min studijoje

Speciali laida. Prezidentas skaitė metinį pranešimą – aptarimas 15min studijoje

Ekonomistas teigė nesupratęs prezidento pozicijos, kuriai visuomenės daliai reikėtų skirti paramą, taip pat, kaip šalies vadovas vertina Vyriausybės patvirtintas kompensacijas už dujas ir elektrą. 

„Paminėtas NPD didinimas ir vienkartinės išmokos, kas būtų labiau skirta labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams, bet taip pat buvo paminėtos (...) ir kompensacijos už elektrą ir dujas. Čia kaip ir teigiamai buvo paminėta iš pradžių, o vėliau jau kritika, kad jas reikėtų skirti pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems elektros ir dujų vartotojams“, – teigė Ž.Mauricas. 

„Ar pažeidžiamiausi yra visi, kurie neturi milijoninių pajamų, ar tik tie, kurių pajamos yra labai mažos – galbūt tokio aiškumo norėtųsi. (...) Nelabai aišku, tai kam reikia skirti paramą – visiems, išskyrus tuos, kurie gauna milijonines pajamas, ar pažeidžiamiausiems“, – pridūrė jis. 

Ekonomistas pasigedo dėmesio ir viduriniajai klasei. 

„Vienoje vietoje tik minima vidurinioji klasė, kad ją reikia stiprinti, bet nieko nepasakyta kaip ją stiprinti ir ką su ja daryti“, – teigė Ž.Mauricas. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime išsakius nusivylimą sporto politika, ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad atstatyti tai, kas buvo sugriauta, nėra lengva.

„Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva“, – BNS Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Skaitydamas metinį pranešimą, G.Nausėda teigė, kad jį „nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, o sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.

Pasak J.Šiugždinienės, šiuo metu kuriant Nacionalinę sporto agentūrą, suvienodinant negalią turinčių ir neturinčių sportininkų stipendijas, bandoma „tą sistemą užkurti ir pastatyti ant naujų bėgių“.

„Tikrai jau priimta daug gerų sprendimų, kiti laukia Seime savo eilės. Tai žingsniai, kurie veda link medalių, bet medaliai neatsiranda per dieną, neatsiranda ir per metus. Tam reikia užauginti sportininkų kartą“, – aiškino ministrė.

Vis dėlto ji teigė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kad 2020-aisiais buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, nes tuomet dar nebuvo ministrė.

„Nežinau, kam prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl Sporto departamento uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, bet bendrai man nesmagu, kad vyksta tokie dalykai politikoje“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

„Lengviausia – perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito. Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situaciją keistųsi“, – pridūrė ji.

Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

„Tikrai populiaru kritikuoti valdžią ir Vyriausybę, puikiai suprantamas tas noras, bet, mano nuomone, nereikėtų kurstyti visuomenėje tokių mitų, kad čia yra kažkoks laukinis kapitalizmas, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, kai oficiali statistika rodo, kad mes ne tik judame teisinga kryptimi, bei ir judame ta kryptimi sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tokį faktą ignoruoti ir bandyti prastumti priešingai neatrodo labai gražu“, – BNS sakė N.Mačiulis.  

„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

Jo manymu, valstybės vadovo kritika dėl Lietuvos netinkamos reakcijos į infliaciją ir jos suvaldymą yra ne visai pagrįsta, nes tvirtinant 2022 metų biudžetą, kai infliacija siekė apie 10 proc., buvo didinamas minimalus atlyginimas, neapmokestintų pajamų dydis (NPD), senatvės pensijos. 

„Visa tai buvo nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, asmenis, kuriems pagalbos dėl infliacijos reikia labiausiai. Ir šiemet, infliacijai įsibėgėjus, visa puokštė priemonių buvo priimta, kai kurios iš jų taikytos retrospektyviai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui, dar kartą didintas NPD, senatvės pensijos“, – sakė N.Mačiulis.

„Nėra labai daug valstybių, kurios taip greitai ir tiek daug priemonių pritaikė mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Mano manymu, kritika, kad Lietuva vėlavo ir skyrė nepakankamai, atrodo nepagrįsta saviplaka“, – pridūrė jis.

Ekonomistas pastebi, jog liko ignoruotas faktas, kad 18 proc. ribą viršijusi infliacija yra ekonomikos perkaitimo ženklas – tai, ką sakė ir Lietuvoje neseniai viešėję Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, o siūlymai papildomai įlieti valstybės pinigų prasilenkia su ekonomine logika.

„Mes matome sparčiai augančius atlyginimus, tas augimas kelis kartus viršija produktyvumo augimą, o didėjančios sąnaudos dažnai virsta didesnėmis prekių ir paslaugų kainomis, dėl to mes ir matome tą didelę infliaciją. Papildomas pinigų liejimas iš valstybės biudžeto dar labiau pakaitintų tą ekonomikos židinį. Manau, kad buvo perlenkta lazda siūlant papildomas antiinfliacines priemones“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Valstybės vadovas savo kalboje pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos auga pernelyg lėtai ir nepadės mažinti socialinės atskirties ir skurdo, tačiau, N. Mačiulio manymu, sparčiai augantis minimalus atlyginimas ir faktas, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje atlyginimai sudaro daugiau 50 proc., prieštarauja tokiam teiginiui.

„Nelygybės ir ypač skurdo mažinimo fronte Lietuva per penkerius metus pasiekė labai įspūdingų rezultatų. Prezidentas sakė, kad pajamų augimas neužtikrins skurdo ir atskirties mažėjimo, o statistika rodo priešingus dalykus, praėjusiais metais absoliutaus skurdo lygis šalyje sumažėjo iki 3,9 proc., kai prieš penkerius metus jų buvo daugiau nei 10 proc. Kritikuoti tokį progresą neatrodo labai padoru“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Seimo opozicija metinę prezidento kalbą vadina aiškiu situacijos valstybėje konstatavimu ir signalu Vyriausybei, kad ši yra neveikli. 

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad G.Nausėdos kalba – tai aiški žinutė konservatoriams ir liberalams. 

Jos teigimu, prezidentas pagrįstai priekaištavo valdantiesiems konservatoriams ir liberalams dėl nesugebėjimo tartis, skurdinamo viešojo sektoriaus ir pavėluotos reakcijos į rekordinę infliaciją.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė

„Prezidentas dar kartą priminė tai, kas turėtų būti svarbiausia šalies vidaus politikos darbotvarkėje, – tai rūpinimasis visų žmonių sveikata, išsilavinimu ir skubi bei tikslinga pagalba žmonėms, kurie kenčia nuo rekordinės infliacijos“, – sakė socialdemokratų lyderė.

Pastabos dėl Vyriausybės vykdomos politikos, V.Blinkevičiūtės nuomone, yra pagrįstos – vienašališkai stumiamos sveikatos ir švietimo reformos tik didins atskirtį, nelygybę, gilins neteisingumo jausmą, o mokyklų ir ligoninių naikinimas regionuose rekordinės infliacijos metu – nesuprantamas ir prie žmonių gerovės tikrai neprisidės.

Politikė pabrėžė, kad ekonominių sunkumų metu kaip niekada svarbu rasti platų sutarimą dėl svarbiausių sprendimų, juoba, kad anksčiau tai yra pavykę.

„Karo akivaizdoje visos politinės jėgos susitelkė: skubiai priėmėme būtinus sprendimus dėl šalies apginamumo didinimo ir pagalbos kraujuojančiai Ukrainai. Deja, kitais svarbiais klausimais tos vienybės yra per mažai. Žmonių pajamas sekina didėjanti infliacija, tačiau valdantieji iki šiol atmetė visus opozicijos siūlymus, kaip palengvinti augančių kainų naštą pažeidžiamiausioms žmonių grupėms. Maža to, daugeliu klausimu žiauriai vėluojama ir atidėliojama“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Aušrinė Norkienė

A.Norkienė: nesuvaidintas situacijos valstybėje konstatavimas

Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad prezidento pranešimas parodė, kad jis mato ir girdi Lietuvos žmones.

„Prezidento kalbą vertiname kaip atvirą, nesuvaidintą situacijos valstybėje ir būtinų darbų konstatavimą. Ši kalba rodo, kad prezidentas girdi ir mato Lietuvos žmones bei jų problemas. Mūsų matymas sutampa“, – teigė politikė.

Ji teigiamai įvertino Gitano Nausėdos sudėliotus akcentus, atkreipdama dėmesį į būtinybę stiprinti šeimų gerovę, teisingumo jausmo svarbą visuomenėje.

A. Norkienės teigimu, prezidentas įvardijo valdžios problemas ir klaidas, neteisingai valdytą pandemiją, atkreipė dėmesį į dažnai girdėtus ir girdimus reikalavimus „netrukdyti dirbti“, kas deja, tapo priedanga valdžios neveiklumui.

Anot jos, pagrįsta ir prezidento kritika, kad regionai pamiršti, neįvykdyti jiems duoti pažadai.

„Prezidentas, kaip ir mes, pabrėžia, kad būtina, kuo skubiau spręsti naujus iššūkius, su kuriais susiduriame valstybės viduje – kylančiomis kainomis, brangstančia energija, viena didžiausių infliacijų, kurią turime Europoje“, – teigė „valstiečių“ seniūnė.

S.Skvernelis: tai signalas Vyriausybei

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad prezidento kalba „yra labai akcentuota, apžvelgtos visos šio laikmečio aktualijos“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulius Skvernelis

„Turbūt daugiau akcentuota yra į užsienio politiką, kas yra ir gynyba, kas yra pagrindinė atsakomybė prezidento. Ir praktiškai labai aiškiai pasisakyta vidaus politikos klausimais. Vyriausybei toks korektiškas, mandagus signalas pasiųstas iš tikrųjų, kad ji yra neveikli. Tai, tas akivaizdžiai matyti ir iš kai kurių ministrų komentarų dabar – kad, na sudėtinga šitai Vyriausybei apskritai būti realybėje“, – sakė S.Skvernelis.
 
Prezidento siūlymą dalyvauti dialoge tarp susipriešinusios opozicijos ir valdančiųjų, S.Skvernelis vadino svarstytinu ir vertingu, tačiau teigė, jog „kol kas mes tą dialogą turime, bent jau jis prasidėjęs čia, Seime, ir manau, kad yra visos galimybės Seime tą dialogą rasti be prezidento tarpininkavimo“.

„Jeigu matysime, kad esame aklavietėje, tai prezidento tas pasiūlymas yra svarstytinas ir vertingas“, – tvirtino politikas. 

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes.

Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

„Dviprasmiškas jausmas buvo klausant pastabų dėl mokesčių politikos, nes tuo pačiu metu girdžiu pasiūlymus didinti finansavimą tiek krašto apsaugai, tiek užtikrinti kokybiškesnes viešąsias paslaugas, didinti jų prieinamumą, skirti didesnį finansavimą. Kalbama apie tai, kad reforma turėtų paskatinti investicijas – natūralu, kad kalbama apie reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri drastiškai sumažintų valstybės biudžeto pajamas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Skaistė.

Ji pasigedo konkrečių pasiūlymų, kaip didėjančias išlaidas viešosioms paslaugoms suderinti su Lietuvos biudžeto galimybėmis. 

„Šioje vietoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti ir tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalansuotą fiskalinę politiką ir užtikrinti, kad paslaugų teikimas būtų suderintas su valstybinės biudžeto galimybėmis“, – kalbėjo G.Skaistė.

Vertindama šalies vadovo pastabą dėl reakcijos į infliaciją ir antiinfliacinių priemonių taikymo laiką, ministrė pastebėjo, kad pirmasis pagalbos paketas buvo numatytas dar pernai, planuojant šių metų biudžetą.

„Visgi sakyčiau, kad išgirdau pozityvų požiūrį į infliacijos pasekmių švelninimo pačias priemones ir taip pat vykdomą socialinę politiką – pensijų papildomą indeksavimą, vienišo asmens pensijos įvedimą. Kas turbūt prezidentui kelia klausimų – tai laikas. Sakyčiau, kad pirmasis paketas, kuris atliepė kylančią infliaciją, buvo valstybės biudžeto projektas, kuriame buvo numatytas per milijardas eurų žmonių pajamų didinimui. Manau, kad tai labai svarbios priemonės“, – sakė G.Skaistė.

Ji priminė, kad Vyriausybė sureagavo ir į ekonomines permainas, kurios kilo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei skyrė papildomą paramą Lietuvos gyventojams.

„Matant, kad situacija keičiasi ir karas Ukrainoje veikia ekonominius rodiklius, pasiūlėme papildomą infliacijos pasekmių švelninimo paketą, jame numatytos tokios priemonės, kad pažeidžiamiausių žmonių pajamos būtų didesnės bent 15 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir man atrodo, kad tai padeda dorotis su infliacijos pasekmėmis“, – sakė ministrė.

Prezidento metinis pranešimas Seime

+62

G.Skaistė taip pat išskyrė kompensacijas gyventojams, skirtas kovoti su didėjančiomis elektros ir dujų kainomis. Ši parama, anot jos, yra svarbi ne tik socialiai jautriausioms grupėms, bet ir daugiau uždirbantiems asmenims.

„Girdime įvairių pozicijų dėl šių priemonių, bet manome, kad nedarymas nieko šioje situacijos būtų sudėtingas ne tik jautrioms visuomenės grupėms, bet ir žmonėms, kurie gauna vidutines ir aukštesnes pajamas, kadangi dujų ir elektros kainų kilimas būtų 2-3 kartus ir man atrodo, kad Vyriausybė laiku ėmėsi tam tikrų priemonių, kurios padėjo išspręsti šią problemą“, – kalbėjo G.Skaistė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta metiniame pranešime prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką, kad valdant koronaviruso pandemiją neįsiklausyta į ekspertus.

„Sutikti, kad buvo neįsiklausyta į ekspertus, aš tiesiog negaliu. Nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo (omenyje – BNS), Vyriausybė buvo sudariusi nepriklausomų ekspertų grupę, labai intensyviai bendravome, net buvo momentų, kada dirbome ne valandomis, o paromis“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A.Dulkys.

Skaitydamas metinį pranešimą, valstybės vadovas sukritikavo pandemijos valdymo būdus. Pasak jo, trūko bendro sutarimo, o „problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – metiniame pranešime sakė G.Nausėda.

A.Dulkys savo ruožtu teigė, kad padarytas klaidas pripažinti dar per anksti.

„Kai kuriems dalykams pasakyti, kur buvo klaida, kur ne – apskritai dar per ankstyvas metas. Mes neužmirškime, kad pandemija nesibaigė, kova su virusu yra nebaigta ir dar į daug reikės atsakyti klausimų“, – sakė ministras.

„Visus veikia pandemijos nuovargis, turime tiksliai pasižiūrėti, kad tas pandeminis nuovargis nepaveiktų mūsų sprendimų“, – kalbėjo jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Arūnas Dulkys klausosi prezidento metinio pranešimo Seime

„Vakcinuojama kaimenė“

A.Dulkys priminė kalboje išsakytą prezidento raginimą įvertinti pandemines pamokas ir sukritikavo buvusios Vyriausybės veiksmus.

„Lietuva nieko nepadarė, kad būtų parengti testavimo algoritmai, neįsigijo testų arba įsigijo nekokybiškus, todėl po pirmosios pandemijos bangos mūsų švietimo sistema buvo tiesiog privesta prie karantino sąlygų ir nieko dėl to negalėjome padaryti“, – kalbėjo ministras.

VIDEO: Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Prezidento metinėje kalboje nuskambėjo įdomus išsireiškimas: vakcinuojama „kaimenė“ – ką jis gali reikšti?

Jis pabrėžė, kad į valdžią atėjusi nauja valdančioji dauguma „pasirūpino testais, pasirūpino algoritmais“, kurie leido moksleivius ir studentus „sugrąžinti į suolus“.

A. Dulkys taip pat atkreipė dėmesį į raginimą „matyti viską ne tik savo kieme“.

„Galutinis rezultatas, kad pandemijos valdyme ir vakcinacijos apimtyje Lietuva pasiekė geriausią rezultatą visoje Rytų Europoje, esame viduryje Vidurio Europos, nusileidome tik Šiaurės šalims ir Vakarų Europai“, – kalbėjo ministras.

„Man atrodo, kad tas bendras rezultatas skiepijimo yra geras“, – pridūrė jis.

G.Nausėdos teigimu, nepaisant to, jog nuo koronaviruso paskiepyta per 80 proc. suaugusių gyventojų, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai: „Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.“

Reaguodamas į prezidento išsakytą kritiką dėl pokyčių sveikatos sistemoje, A.Dulkys atkreipė dėmesį į tai, jog G. Nausėda kalboje ne tik peikė, bet ir pagyrė kai kurias reformos kryptis.

Valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis savo paskyroje „Facebook“ išsakė pastabų prezidento Gitano Nausėdos išreikštai kritikai Vyriausybei dėl užsienio politikos.

„Klausau ir mąstau. Prieš tris metus iš šios tribūnos buvome sukritikuoti, kad kratome skiauteres prieš Astravą bei Lukašenkos režimą, su kuriuo reikėjo, pasirodo, bendradarbiauti.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Žygimantas Pavilionis

Šiandien, kai Rusija užpuolė Ukrainą (su to paties nusikaltėlio Lukašenkos tarpininkavimu) apie Baltarusiją nebekalbame ir teigiame, kad pragmatinė politika buvo neteisinga. Pažanga. Tačiau kalbos pabaigoje kritikuojame šią Vyriausybę, kad verslas nukentėjo nuo komunistinės Kinijos sankcijų, nes anksčiau kažkas verslą skatino su Kinija bendradarbiauti.

Gal praeis dar kokie metai ir suprasime, kad toks „pragmatinis“ bendradarbiavimas ir su komunistine Kinija veda ten pat, kur atvedė bendradarbiavimas su Lukašenka? Ar kad žodis „demokratija“ negali būti taikomas selektyviai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje? Kad turime būti nuoseklūs, jeigu norime būti patikimi tiems patiems sąjungininkams, kuriuos norime sutelkti ir vardan Ukrainos?“, – rašė Ž.Pavilionis.

Prezidento pareiškimą, kad vis dar laukiama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo vaisių, pats ministras vadina paskatinimu, o ne kritika. 

Jis sakė, kad tai, kas priklauso nuo ministerijos dėl trumpųjų grandinių ar kooperatyvų skatinimo, yra padaryta, finansavimo prioritetai taip pat pakeisti, tačiau reikia laiko, kol pasimatys rezultatai.

„Dėl pastabos, kad nėra rezultatų, daugeliu atveju jau paramos yra išskirstytos, kalbant ir apie trumpąsias grandines, ir kooperatyvų skatinimo kriterijai pakeisti. Žinoma, kad tas rezultatas, natūralu, užtruks laiko, kol projektai bus pradėti įgyvendinti ir kol realiai pajusime. Greičio ir pats norėčiau daugiau daugeliu atveju. Bendrai vertinant, vertinu kaip paskatinimą o ne papeikimą“, – žurnalistams Seime sakė K.Navickas.  

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kęstutis Navickas

„Dabar esame padarę tam tikrus sprendimus savo politinės komandos viduje ir tikiuosi kad rudenį turėsime tuos dalykus, kur atsiliekame“, – kalbėjo jis. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė vis dar laukiantis žemės ūkio ministro darbo vaisių.

Seimo opozicija jau kurį laiką nesėkmingai bando atstatydinti žemės ūkio ministrą, praėjusią savaitę nepavyko K.Navicko atžvilgiu rengta interpeliacija.

Ėmusi boikotuoti Seimo darbą, opozicija praėjusią savaitę kreipėsi į prezidentą, kviesdama įvertinti pasitikėjimo žemės ūkio ministru klausimą, ir ragina valdančiuosius spręsti dėl jo atstatydinimo.

Užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis atmeta prezidento Gitano Nausėdos kritiką dėl Taivaniečių atstovybės įsteigimo Lietuvoje, to pasekmių bei to, kad nebuvo perspėtas verslas. Pasak jo, tokios atstovybės įsteigimas atitinka vertybinės Lietuvos užsienio politikos tikslus, yra susijęs su transatlantine integracija, kas Lietuvai esą taip pat ypač svarbu.

Prezidento teigimu, verslas nebuvo laiku įspėtas apie Taivaniečių atstovybės įkūrimą Lietuvoje, dalis verslo dėl to nukentėjo.

Vertindamas šiuos žodžius, G.Landsbergis teigė, kad šalies vadovas neturėjo pakankamai informacijos.

„Su verslu mes kontaktą palaikėme nuo pirmųjų [Kinijos] embargo minučių“, – pabrėžė politikas.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Antras dalykas, dėl to, kad tam tikros priemonės buvo grasinamos pritaikyti trečiosioms valstybėms, tai šito nėra, prezidentas sakė lyg tai buvo grasinimas, tačiau Europos Komisijos ir kitų valstybių, mūsų partnerių labai aktyvi veikla – Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, sustabdė bet kokį Kinijos mėginimą spausti trečiąsias valstybes, kad mūsų politiniai sprendimai pasikeistų. Tai čia šiek tiek netiksli informacija nuskambėjo“, – toliau komentavo G.Landsbergis.

Prezidento pranešimo pradžioje jis teigė išgirdęs esminę liniją – Lietuvos saugumas stovi ant kelių pamatinių akmenų ir vienas iš jų yra transatlantiniai santykiai.

Jis pats savo kalboje sakydamas, su kuo jis pirmiausiai susitinka, su kuo kalbasi, paminėjo amerikiečius“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Vėliau, anot jo, kalboje sekė teiginiai apie vertybines Lietuvos užsienio politikos nuostatas.

„Būtent dėl vertybių mes remiame Baltarusijos opoziciją, dėl vertybių mes remiame Ukrainos laisvės kovą ir nepriklausomybės kovą. Tai šie atvejai lygiai taip pat pritaikomi geografiškai toliau esantiems mūsų užsienio politikos klausimams.

Jeigu mes kalbėtume apie mūsų paramą Taivanui, tai jis kyla iš lygiai ten pat – yra pastatytas ant transatlantinio akmens ir ant vertybių“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Jei Lietuvos užsienio politika Taivano klausimu būtų kitokia, pasak ministro, būtų sunku paaiškinti to nuoseklumą.

„Jeigu klausimas yra 100 km nuo Lietuvos sienos, mes esame vertybiški, jei 1000 km ir tai yra labai grubūs žmogaus teisių pažeidimai, numanomas genocidas, koncentracijos stovyklos, tada mes turime kitus tikslus ir šitie klausimai mūsų nebedomina, nepaisant to, kad jie turi transatlantinį dėmenį“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Ketvirtadienį Seime sakydamas metinį pranešimą prezidentas G.Nausėda teigė, kad šįmet dalis Lietuvos verslo nukentėjo „dėl audringos Kinijos reakcijos į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje“.

„Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje.

Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip atkreipė dėmesį į tai, kad „dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“.

Tai buvo trečiasis prezidento metinis pranešimas.

Valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė savo paskyroje „Facebook“ pažėrė kritikos prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytiems teiginiams.

„Ką sako Prezidentas:

Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta.

Ką apie sausą „ne“ atsako faktai:

Šią kadenciją opozicijos inicijuoti projektai:

- įregistruoti 357

- pateikti - 255.

- Pritarta po pateikimo - 146

- Priimti - 34

Tai ne tik diskusijos, tai jau labai konkretūs opozicijos iniciatyvų rezultatai“, – rašo M.Lingė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mindaugas Lingė

Jis taip pat įgėlė prezidentui dėl kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui:

„Koronaviruso krizė atslūgo, kaip sakė G.Nausėda, bet neatslūgo Prezidento noras žalia arbata pataškyti ministro A.Dulkio ir vėl pakviesti ant pjedestalo antivakserius ir basakojes. Tik norisi priminti, kad vakcinacijos kampanija būtų vykusi sklandžiau, jei joje būtų aiškiau matyta Prezidento lyderystė ir nebūtų vieną savaitę kalbų: „vakcinacijos tempai dirbtinai buvo sulėtinti, kad nebūtų pasiektas Prezidento iškeltas tikslas“, o kitą apie perlenktą lazdą aktyviai vakcinuojant“

M.Lingė konstatuoja, kad „džiugu tiek, kad girdėjome Prezidento, o ne opozicijos lyderio kalbą. Abejonių dėl laikysenos kilo po praėjusios savaitės reakcijos į opozicijos veiksmus“.

M.Lingei „iš vienytojo vėliavą rinkimuose kėlusio G. Nausėdos norėjosi aiškesnio paraginimo grįžti ir dirbti, kam mandatą ir suteikė Lietuvos žmonės, nes negrįžimui objektyvių priežasčių nėra“.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Mykolas Majauskas tikisi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą.

„Nėra blogo laiko teisingiems sprendimams. Turime užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, kurti paskatas kaupti ir investuoti“, – BNS teigė komiteto vadovas po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitydamas metinį pranešimą sukritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

„Tikiuosi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė balandį teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad valdančiųjų ir opozicijos konfliktą Seime pavyks išspręsti be prezidento Gitano Nausėdos pagalbos, kurią jis pasiūlė ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą Seime.

„Aš jau esu sakiusi, kad prezidento indėlis į dialogo palaikymą su opoziciją, apskritai jo vaidmuo taip pat svarbus, tokios iniciatyvos, be abejo, sveikintinos, tačiau, kaip žinia, dialogo grupė Seime veikia, tikiu, kad mes ir čia vietoje sureguliuosime šitą situaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime po prezidento metinio pranešimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį opozicijos ir valdančiųjų atstovai vėl posėdžiauja atskirai. Išklausę metinį pranešimą ir balsavę dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės opozicijos atstovai išėjo dirbti į Kovo 11-osios salę.

Opozicijai antrą savaitę boikotuojant parlamento darbą prezidentas G.Nausėda savo pranešime sakė pasigendantis politinės kultūros, apgailestavo dėl politikų nesusikalbėjimo ir teigė, kad jo kaip šalies vadovo pareiga yra padėti dialogui.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda ir Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė komentuodama situaciją teigė, jog artimiausiu metu vėl rinksis iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų sudaryta dialogo grupė konfliktui spręsti, o prieš tai ji siūlo opozicijai susitikti su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu aptarti jų antiinfliacinio paketo.

„Artimiausiomis dienomis, matyt, turėsime dar vieną susitikimą, šiandien siūlysiu kolegoms iš opozicijos, kad turėtų susitikimą su ministru D. Kreiviu ir būtų atsakyta į klausimus dėl konkrečių opozicijos reikalavimų, paketas buvo įvardintas pakankamai platus, jį reikia apsvarstyti, bet tikrai grįšime prie dialogo grupės formato artimiausiomis dienomis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Konfliktas Seime kilo praėjusią savaitę svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicijos reikalavimu balsavime dėl interpeliacijos buvo padaryta pertrauka, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą, tačiau valdantieji dieną anksčiau sušaukė nenumatytą posėdį.

Per jį buvo pritarta ministro Kęstučio Navicko atsakymams, bet protestuodama opozicija trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną. 

Vis dėlto valdantiesiems ir opozicijai randant kompromisus dėl šios siūlomų priemonių gyventojams amortizuoti augančias kainas, opozicija gali grįžti į Seimo posėdžių salę kitą savaitę.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

Ketvirtadienį Seime išklausęs metinį prezidento Gitano Nausėdos pranešimą profesorius Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė susidaręs įspūdį, jog visi ministrai, šalies vadovo nuomone, dirba blogai. V.Landsbergis teigė taip nemanantis. Anot jo, prezidentas turėtų daugiau bendradarbiauti su ministrų kabinetu.

Išsakyti nuomonę apie prezidento metinį pranešimą, pasak V.Landsbergio, nėra taip paprasta. „Reikės ilgai studijuoti pranešimą“, – sakė jis.

„Pranešime daug visokių dalykų paliesta – įvairiai, kartais vienaip, kartais kitaip. Ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoj viskas nesėkmingai vyksta? Tai ne visiškai aišku, reikės dar panagrinėti“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Landsbergis

Pasak jo, iš prezidento kalbos susidarė įspūdis, kad, šalies vadovo nuomone, visi ministrų kabineto nariai dirba blogai.

„Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juo patvirtino? – retoriškai klausė V.Landsbergis. – Aš nemanau, kad visi ministrai blogai dirbo.“

Prezidentas metiniame pranešime išsakė kritikos valdančiųjų sprendimams įvairiose srityse. Šiuos klausimus, V.Landsbergio vertinimu, šalies vadovas ir galėjo aptarti su Vyriausybe.

„Galbūt būtų buvę gerai aptarti tuos klausimus, kad ir su Vyriausybe. Vis dėlto prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, būtų gerai, kad jų kryptis, jų linija būtų vieninga“, – kalbėjo profesorius.

Pasak jo, jei šalies vadovas ir Vyriausybė nesutaria, ir vieni kitus peikia, būna negerai.

„Aš tą labai gerai prisimenu prieš 30 metų. Reiktų vengti tokių situacijų, tam reikia bendrauti“, – pažymėjo V.Landsbergis.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad trečiajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda pagrįstai priekaištavo valdantiesiems konservatoriams ir liberalams dėl nesugebėjimo tartis, skurdinamo viešojo sektoriaus ir pavėluotos reakcijos į rekordinę infliaciją.

„Prezidentas dar kartą priminė tai, kas turėtų būti svarbiausia šalies vidaus politikos darbotvarkėje – tai rūpinimasis visų žmonių sveikata, išsilavinimu ir skubi bei tikslinga pagalba žmonėms, kurie kenčia nuo rekordinės infliacijos.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilija Blinkevičiūtė

Jo pastabos dėl Vyriausybės vykdomos politikos yra pagrįstos: vienašališkai stumiamos sveikatos ir švietimo reformos tik didins atskirtį, nelygybę, gilins neteisingumo jausmą. Mokyklų ir ligoninių naikinimas regionuose rekordinės infliacijos metu – nesuprantamas ir prie žmonių gerovės tikrai neprisidės“, – sako V.Blinkevičiūtė.

Politikė pabrėžia, kad ekonominių sunkumų metu kaip niekad svarbu rasti platų sutarimą dėl svarbiausių sprendimų, paliečiančių kiekvieną Lietuvos gyventoją, apie tai kalbėjo ir Prezidentas. Juolab, kad susitarti, pasak LSDP lyderės, politinėms partijoms pavyko ne kartą.

„Karo akivaizdoje visos politinės jėgos susitelkė: skubiai priėmėme būtinus sprendimus dėl šalies apginamumo didinimo ir pagalbos  kraujuojančiai Ukrainai. Deja, kitais svarbiais klausimais tos vienybės yra per mažai. Žmonių pajamas sekina didėjanti infliacija, tačiau valdantieji lig šiol atmetė visus opozicijos siūlymus, kaip palengvinti augančių kainų naštą pažeidžiamiausioms žmonių grupėms. Maža to, daugeliu klausimu žiauriai vėluojama ir atidėliojama.

Kaip sako prezidentas, Seime vis dar balsuojama ne „už“ ar „prieš“ konkretų siūlymą, o norint oponentui parodyti jo vietą. Tai – žemos politinės kultūros apraiškos, nors valdantieji konservatoriai ir liberalai prieš rinkimus žadėjo elgtis kitaip. Viliuosi, kad konflikto Seime jie nebekurstys, atsižvelgs į teikiamus siūlymus, nes kiekviena peštynių diena tik atitolina svarbių visiems gyventojams sprendimų priėmimą“, – priduria LSDP pirmininkė V.Blinkevičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad saugumo ir užsienio politikos srityse Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda veikia kartu – ir tai yra svarbiausia.

„Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų. Ir tai yra svarbiausia žinia ir komentaras į spekuliacijas apie egzistuojančius kokius nors nesutarimus“, – teigia I.Šimonytė komentuodama metinį prezidento pranešimą, komentarą BNS perdavė jos atstovė Rasa Jakilaitienė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

Tačiau vidaus politikoje, premjerės teigimu, prezidentas pasirinko būti Vyriausybės kritiku.

„Vidaus politikoje – galbūt dėl idėjinių, galbūt dėl politinių sumetimų – prezidentas yra pasirinkęs būti veikiau Vyriausybės kritiku. Tačiau Vyriausybė dirba pagal Seimo patvirtintą programą, visą konstruktyvią kritiką stengiasi vertinti ir priimti, nepriklausomai, iš kur ji kyla“, – pažymi I.Šimonytė.

G.Nausėda aiškino, kad pastarieji metai ne kartą parodė, kad gebame susivienyti tada, kai valstybei kyla išorinės grėsmės.

Tačiau to gebėjimo išgirsti ir išklausyti vienas kitą esą nuolat pritrūkstama, kai kalbama apie Lietuvos žmonių gerovei būtinus sprendimus.

Prezidento metinis pranešimas Seime

+62

„Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta. Ir galiausiai pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse.

Man svarbu, kad šiandien klausytis metinio pranešimo susirinkote visi – ir pozicija, ir opozicija. Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui.

Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu. Neabejoju, kad to pasigenda ir Lietuvos žmonės, nes kiekviena politinių ambicijų sužlugdyta gera iniciatyva, kiekvienas vėluojantis sprendimas galiausiai atsiliepia jų gerovei“, – kalbėjo jis.

Man svarbu, kad šiandien klausytis metinio pranešimo susirinkote visi – ir pozicija, ir opozicija.

Kartu prezidentas kvietė visus aktyvius žmones, visuomeninius judėjimus, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas drąsiau įsilieti į valstybės gyvenimą, o kartu ir Gerovės Lietuvos kūrimą.

Jis taip pat kvietė palaikyti referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo idėją.

Anot G.Nausėdos, vis dar negalime kalbėti apie visapusišką kultūros įgalinimą.

Esą stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos, kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje.

„Vis dar nesugebame kultūros patraukliai ir įtaigiai pristatyti mūsų mažiesiems, todėl vartus į šį nuostabų pasaulį jie atveria kur kas vėliau, neretai – tik jau tapę suaugusiais“, – kalbėjo prezidentas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr./Antanas Smetona

„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai?

Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą.

Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – apgailestavo jis.

G.Nausėda įsitikinęs, kad tvirčiausiu ilgalaikiu Lietuvos pažangos, atsinaujinimo ir gerovės ramsčiu išliks mūsų švietimas.

Jis dėkojo mokytojams, švietimo įstaigų vadovams, mokyklų bendruomenei už nuoširdžias pastangas užtikrinti Lietuvos vaikų ugdymą pandemijos, o Ukrainos vaikų – priverstinės emigracijos sąlygomis.

Žvelgdamas į bendrą švietimo padėtį, prezidentas pastebėjo, kad šioje srityje mūsų laukia nemažai iššūkių.

Jis dideles viltis sieja su partijų susitarimo dėl švietimo politikos įgyvendinimu.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Renginys „Mes #ESAMpokytis – moksleiviai keičia mokyklą“

G.Nausėdą nuvilia dabartinė sporto politikos būklė.

„Sugriovę ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlėme nieko efektyvesnio.  

Sporto šakų federacijos šiandien tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą.

Nebeturime patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai. Kiek dar turime patirti nusivylimų ir gėdos olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima“, – klausė jis.

G.Nausėda spartaus šalies ūkio augimo neįsivaizduoja be sumanios ekonominės diplomatijos ir valstybės pastangų atverti mūsų verslui naujas rinkas.

Vis dėlto, kaip akcentavo prezidentas, šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Taivaniečių atstovybė

„Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje.

Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai.

Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti.

Valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas“, - pažymėjo jis.

Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti.

Pasak G.Nausėdos, karas Ukrainoje parodė, kad žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės mums siekti ir aplinkosaugos tikslų.

„Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni.

Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas. Tuo tarpu stringantis dialogas su ūkininkais tapo nuolatinių barnių šaltiniu“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kęstutis Navickas

Kalbėdamas apie sudėtingą padėtį viešajame sektoriuje G.Nausėda išskyrė sunkumus, kuriuos patiria teismų sistema – esą ji šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus.

Prezidentas kalbėjo, kad teisėjų atlyginimai tampa vis mažiau konkurencingi, o pati profesija praranda patrauklumą. Tai yra pavojinga, nes teismai yra konstituciškai atsakingi už teisingumo vykdymą.

Jis užsiminė ir apie kai kurių teisėjų tvirtinimo procedūras, kurios „jau tapo užkulisinių kovų arena“.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Klaipėdos apylinkės teismas

Prezidento nuomone, teigiamų pokyčių įvyko viešųjų pirkimų sistemoje.

Tačiau jis apgailestavo, kad Seimui pritrūko politinės valios priimti visus pasiūlymus.

Tarkime, nors Vyriausybei, kitaip nei savivaldybėms, palikta galimybė spręsti dėl valstybės institucijų ir įstaigų pirkimų centralizavimo masto, šia teise turi būti naudojamasi atsakingai.

Jis pagyrė kelių sistemos finansavimo pertvarka, leisiančią savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją.

„Apskritai atėjo metas į Lietuvos susisiekimo plėtrą pažvelgti XXI a. žmonių akimis. Deja, būtent šioje srityje kol kas brangiai mokame už strateginio mąstymo stoką ir ilgametį abejingumą viešosioms paslaugoms.

Regionuose sunykus, o priemiesčiuose taip ir neatsiradus kokybiškam viešajam transportui, chaotiškai augo privačių transporto priemonių skaičius, o atitinkamai – ir eismo spūstys bei oro tarša. Šimtus milijonų eurų kasmet atiduodame naftos pardavėjams ir perdirbėjams. Kada gi pagaliau pripažinsime, kad tai – akligatvis?“, – klausė prezidentas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rekonstruotas kelio ruožas

G.Nausėda apgailestavo, kad centrinės valdžios ir savivaldybių santykius iki šiol temdo nesusikalbėjimas ir neįvykdyti pažadai.

Jis minėjo, kad tik paskutinę akimirką suskubta taisyti akibrokštą, kai Lietuvos rinkėjai galėjo netekti teisės tiesiogiai rinkti savivaldybių merus.

Esą nepaisant skambių pareiškimų ir net parlamentinių partijų pasirašyto susitarimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimas iki šiol neišspręstas

Kartu prezidentas nurodė, kad 2050 metais klimatui neutrali turės būti visa Lietuva. Tam, kad suspėtume pasiruošti, jau iki 2030 metų privalome reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas

„Mūsų tikslai – net drąsesni nei visos Europos Sąjungos, bet jei nesukursime sprendimų algoritmo, jie liks tuščiomis deklaracijomis.

Deja, nepaisant Aplinkos ir kitų ministerijų įdirbio, valdančioji dauguma iki šiol nesutaria dėl sprendimų, reikalingų Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei įgyvendinti. Vis dar nėra aišku, kaip mažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas transporto sektoriuje“, – kalbėjo G.Nausėda.

G.Nausėda kalbėjo, kad pastaruoju metu mus visus spaudžia ir mūsų solidarumo reikalauja dar viena – infliacijos – krizė.

„Metų pradžioje pradėjome gerokai daugiau mokėti už šildymą, dujas ir elektrą, taip pat degalus, maistą ir paslaugas. Pirmą kartą per ilgą laiką atlyginimai ir socialinės išmokos auga kur kas lėčiau negu kainos. Pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą.

Labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Senjorai. Žmonės su negalia. Skurdžiau gyvenančios šeimos. Jų patiriamas infliacijos poveikis – dar didesnis. Ir skaudesnis.

Visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos“, – pažymėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja, todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams.

Anot jo, svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

„Būkime realistai – ligšiolinis gyventojų pajamų augimas neleis gilėti socialinei atskirčiai ir skurdui, tačiau vargu ar padės juos sumažinti. Todėl kryptinga socialinė politika tampa dar svarbesnė.

Ji turi būti nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tik taip galime pasiekti, kad teisingumo jausmo valstybėje rastųsi daugiau“, – pabrėžė jis.

Kartu G.Nausėda aiškino, kad kai kurie pokyčiai socialinės apsaugos srityje nuteikia optimistiškai.

Įvestas spartesnio pensijų indeksavimo modelis esą leis kasmet papildomai didinti pensijas, kol jos pasieks bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Jis išskyrė ir atsiradusią vienišo asmens išmoką.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilnius

„Vilčių teikia pastangos žmones su negalia įlieti į darbo rinką, taip pat pradėjusi veikti asmeninio asistento paslauga. Kviečiu ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, taip pat informacijos ir aplinkos pritaikymą žmonių su negalia poreikiams. Žmonių su negalia gyvenimo kokybės klausimas nebegali būti nišinis vienos, ar daugiausia dviejų, ministerijų darbas“, – nurodė jis.

G.Nausėda akcentavo, kad norėtųsi matyti gerokai didesnes visų ministrų, kaip ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovų, pastangas savo kuruojamose srityse.

Pavyzdžiui, jo manymu, daugiau drąsių idėjų ir gerovę keliančių sprendimų mums reikia ir stiprinant šeimas.

Jis kvietė kurti ne butaforines, o realiai prieinamas ir kokybiškas vaikų užimtumo, švietimo, sveikatos, kultūros, socialines paslaugas, taip pat sąlygas dirbti ir aktyviai leisti laisvalaikį, įsigyti būstą, kurti daugiau kokybiškų darbo vietų regionuose, telkti pastangas švietimo kokybei gerinti ir inovacijoms plėsti.

Prezidento nuomone, galiausiai mūsų pareiga – tolygiau ir teisingiau paskirstyti ekonomikos kuriamą pridėtinę vertę.

„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo.

Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – kritikavo G.Nausėda.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prezidento metinis pranešimas Seime

Anot jo, planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios šiandien mums kaip niekada reikalingos.

„Deja, mindžikavimas vietoje jau pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis.

Daug vilčių dėta ir į žadėtą valstybės tarnybos stiprinimą bei efektyvinimą. Tačiau viešasis sektorius toliau kraujuoja, jį palieka geriausi ir perspektyviausi darbuotojai“, – pabrėžė šalies vadovas.

G.Nausėdos teigimu, po poros ilgų ir sunkių metų su COVID-19 pandemija grįžome į mums įprastą gyvenimą.

Tačiau net ir pandemijai virstant endemija, anot jo, negalime per daug atsipalaiduoti.

Jis minėjo, kad turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį.

Esą ypač svarbu pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių saugumu.

„Tikiuosi, nepamiršome pandemijos pamokų. Dabar pats laikas kritiškai įvertinti, kas mums pavyko, o ką vertėjo daryti kitaip“, – kalbėjo jis.

Prezidentas aiškino, kad valdant pandemiją problemų kilo dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti.

Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – mano jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė

Be to, kaip sakė prezidentas, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai.

„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene", - sakė jis.

Padėtis sveikatos apsaugos sistemoje, G.Nausėdos vertinimu, išlieka sudėtinga.

Esą nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo.

Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.

Anot jo, skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas, pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti.

„Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada. Štai kodėl turime vieną kartą pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių. Sveikatos apsaugos reforma žmonėms turi atnešti labai aiškų kokybinį pokytį.

Kol kas nesulaukiame žingsnio pirmyn, įgyvendinant ankstesnės Vyriausybės pradėtą slaugos-globos sistemos reformą. O ji tiesiog būtina, siekiant sumažinti artimųjų naštą slaugant sunkiai sergančius ar negalią turinčius asmenis“, – aiškino jis.

G.Nausėda aiškino, kad mums šiandien svarbu sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje, negalime pamiršti savo ilgalaikių tikslų, privalome įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų išorinį ir vidinį mūsų valstybės stabilumą, padidintų visuomenės atsparumą ir skatintų tvarų valstybės augimą.

Jo nuomone, neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą.

Prezidento teigimu, per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinta privaloma pradinė karo tarnyba, įvykdytas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau 2 proc. BVP, pasiekta, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas.

Tačiau, prezidento teigimu, artimiausiu metu turėsime padaryti dar daugiau ir greičiau.

Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime jis tikisi „ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą“.

Jo teigimu, Lietuvos saugumui teigiamos įtakos turės ir Suomijos bei Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Prezidento metinis pranešimas Seime

Esą privalu iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.

„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Mūsų pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas pagerins sprendimas įrengti ir pritaikyti pratyboms Rūdninkų poligoną, taip pat investicijos į kitus infrastruktūros objektus. Prastėjant geopolitinei situacijai, turime sparčiai ruoštis visuotinei gynybai“, – nurodė jis.

Į šalies gynybą, pasak prezidento, turime investuoti daugiau nei šiemet planuojami pasiekti 2,5 proc. BVP.  Taip pat – užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą.

„Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis“, – mano jis.

G.Nausėda kalbėjo ir apie kaimynystėje esančią Astravo atominę elektrinę – dar vieną agresyvios Rusijos bei Baltarusijos politikos įrankį.

Jis pabrėžė, kad būtina kuo greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, pereiti nuo deklaracijų prie darbų stiprinant priešgaisrinę ir civilinę saugą.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksandras Lukašenka

„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – sakė jis.

Prezidento teigimu, galime neabejoti, kad priešiškos jėgos mūsų budrumą bandys pačiais netikėčiausiais būdais.

Esą prieš metus tai jau parodė mūsų pasienyje prasidėjusi nelegalios migracijos krizė.

Jis pagyrė Lietuvos institucijas, kurios „gana sėkmingai prisitaikė prie pakitusios padėties pasienyje ir suvaldė hibridinę ataką“.

G.Nausėdos teigimu, su pirmuoju uždaviniu – parama Ukrainai – tvarkomės tiesiog pavyzdingai.

Jis pabrėžė, kad pirmosiomis karo dienomis, savaitėmis ir mėnesiais Lietuvos žmonės demonstravo susižavėjimo vertą vienybę ir solidarumą.

„Lietuvos ir Ukrainos bendrystę išreiškėme ne tik mėlynai geltonų vėliavų jūra, bet ir nuoširdžiu svetingumu. Atviromis širdimis priėmėme dešimtis tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių. Apgaubėme juos dėmesiu ir rūpesčiu.

Iki šiol dosniai aukojame, kad Ukrainos žmones, kad ir kur jie būtų, pasiektų gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba. Vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą.

Esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį. Ukrainos gynėjai šiandien naudoja šaudmenis, važiuoja automobiliais, naikina priešo orlaivius ir tankus raketomis, vykdo žvalgybą ir koreguoja artilerijos ugnį bepiločiais aparatais, gautais iš Lietuvos“, – kalbėjo jis.

Prezidentas patikino, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą visomis priemonėmis.

Pasak jo, remsime, nes ji yra mūsų broliška šalis, kovojanti už savo ir mūsų laisvę nes tikime tvirta ukrainiečių tautos valia kurti nepriklausomą ateitį, tikime jos ateitimi Europos Sąjungos šeimoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Sugrįžus taikai, kaip sakė šalies vadovas, Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Esą tam ruošiamės jau šiandien.

„Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų.

Tikiu, dėl paramos Ukrainai sutarsime visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar prioritetų. Nes karas Ukrainoje – visų mūsų karas. Karas prieš gaivalą, kuris jau buvo mus 50-čiai metų „išvadavęs“ nuo žmogiškojo orumo, valstybingumo ir laisvės. Neleisime blogiui triumfuoti dar kartą“, – sakė G.Nausėda.

Kartu jis pabrėžė, kad šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas. Todėl labai svarbu pažaboti Rusijos imperines ambicijas, veikiant išvien su mūsų draugais ir sąjungininkais.

Pirmiausia, prezidento teigimu, turime užtikrinti, kad ES ir NATO šalys veiktų vieningai, greitai ir ryžtingai.

„Laikau tai savo pagrindiniu tikslu. Telkdamas paramą Ukrainai ne kartą susitikau su JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių vadovais. Ypatingą dėmesį skyriau vieningos regioninės pozicijos formavimui su artimiausiais kaimynais – Lenkija, Latvija, Estija, Šiaurės šalimis. Palaikau konstruktyvų darbinį ryšį su ES ir NATO institucijų vadovais“, – dėstė jis.

G.Nausėda aiškino, kad nuo pat vasario mėnesio pagrindinė pokalbių ir susitikimų tema buvo Rusijos agresija Ukrainoje.

„Nuosekliai siekiau perduoti aiškią ir nedviprasmišką žinią, kad viso laisvojo pasaulio pareiga yra padėti Ukrainai ir duoti atkirtį Rusijai. Tą patį darė ir Seimo nariai, ir Vyriausybė, ir visas Lietuvos diplomatinis korpusas.

Rezultatai – prieš mūsų akis. Jau pirmosiomis karo savaitėmis ES paskelbė beprecedentes sankcijas, kurių tikslas – reikšmingai apriboti Rusijos finansines ir ekonomines, taip pat technologinio atsinaujinimo ir pažangos galimybes“, – kalbėjo prezidentas.

Šios sankcijos, suderintos su transatlantiniais sąjungininkais, pasak G.Nausėdos, vis stipriau veržia Rusijos energetikos išteklių eksportą, nuo kurio labiausiai priklauso Kremliaus gebėjimas finansuoti karą.

Tačiau ilgalaikis strateginis mūsų tikslas, kaip pažymėjo jis, – pasiekti, kad ES ir NATO šalys išsilaisvintų iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Šioje srityje Lietuva esą jau dabar – akivaizdi lyderė.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kaip svarbų pasiekimą jis išskyrė šiemet anksčiau laiko užbaigtą GIPL dujotiekio projektą.

„Tačiau kai kurių darbų dar nespėjome atlikti. Pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir kiek įmanoma anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, taip galutinai įtvirtindami savo energetinę nepriklausomybę.

Antra, privalome įgyvendinti jau priimtus įstatymus ir persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką. Tai puikus būdas kurti naujas darbo vietas ir daugiau investuoti mūsų regionuose. Be to, tai – priešnuodis energijos išteklių brangimui. Visiškai akivaizdu – kuo daugiau bus atsinaujinančios energetikos Lietuvoje ir Europoje, tuo mažiau poreikio žvalgytis į iškastinius išteklius Rytuose“, – pabrėžė G.Nausėda.

Europos šalims išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, atsirastų prielaidos visiškam politiniam ES savarankiškumui.

Prezidento žodžiais, pagaliau baigtųsi telefoninių skambučių su nuolankiais prašymais Maskvai era.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Jis kalbėjo ir apie ES Rytų partneres.

G.Nausėda sakė, kad pastarųjų metų patirtis įtikinamai parodė, kad ekonominėje ir politinėje Rusijos įtakoje atsidūrusių valstybių priklausomybė de facto lemia jų okupaciją.

„Taip jau atsitiko Baltarusijoje, kurios režimas ciniškai išmainė šalies suvereniteto likučius į laikinas išlikimo valdžioje garantijas. Negalime leisti, kad toks scenarijus pasikartotų kitose Rytų partnerystės šalyse.

Todėl aktyviai puoselėju dvišalius ryšius su šiomis valstybėmis, ką liudija vizitai Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje ir Azerbaidžane. Šių šalių likimas turi rūpėti visai Europos Sąjungai“, – aiškino šalies vadovas.

G.Nausėda aiškino, kad pagrindinis mūsų užsienio politikos strategijos akcentas yra rūpestis, kad visoje Europoje, o ypač Baltijos regione, būtų juntama stipri transatlantinė įtaka.

Jis minėjo, kad toliau stipriname karinį ir technologinį bendradarbiavimą su JAV, taip pat ir įgyvendindami Trijų jūrų iniciatyvą.

Su Jungtine Karalyste – kurdami Jungtines ekspedicines pajėgas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./JAV kariai atvyko į Lietuvą

Dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų.

„Mūsų pasirinkimas – visiškai aiškus. Vienoje pusėje matome laisvę, kuri leidžia skleistis piliečių gerovei ir orumui, kitoje – tironiją, kuri mindo žmogaus teises ir jį paverčia bereikšmiu sistemos sraigtu arba nusikaltimų įrankiu.

Kaip ir prieš tris dešimtmečius, mes renkamės laisvę Vakaruose. Tačiau Rusijos finansinės pakišos, propagandos aparatas ir dešimtmečiais visame pasaulyje kruopščiai megztas įtakos tinklas išlieka grėsminga jėga, kurios negalime nuvertinti.

Ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą.

Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris. Juk mes užstojame skriaudžiamą silpnesnį žmogų ar pasipriešiname prievartai gatvėje. Kodėl turėtume kitaip elgtis valstybių lygiu? Kodėl turime sukti akis į šoną, kai prievartaujama Ukraina?“, – klausė G.Nausėda.

Abejingumas kitų skausmui anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš tą, kuris yra abejingas, dėstė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva tikrai netylės, kai kiti jaučia skausmą.

Kalbą pradėjęs G.Nausėda sakė, kad šių metų pradžioje vos pradėję drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.

Anot jo, Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė - Nielsen

ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis.

„Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo žengėme greitų pokyčių keliu. Įtvirtinome Lietuvos valstybingumą bei nepriklausomybę. Paklojome modernios ekonomikos ir gyvybingos pilietinės visuomenės pamatus. Jau beveik 30 metų vadovaujamės piliečių priimtos demokratinės Konstitucijos priesakais.

 29 metus savo šalyje nematome okupacinės kariuomenės karių. 18 metų esame aktyvūs NATO ir Europos Sąjungos  nariai. Visa tai – ypatingi pasiekimai. Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų“, – pažymėjo šalies vadovas.

G.Nausėdos teigimu, per tris dešimtmečius daug nuveikėme, siekdami prisitaikyti prie kaimynystės, kuri per amžius buvo ir agresyvi, ir nestabili.

Esą todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien turime daryti viską, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui. O tai, jo akimis, reiškia būtinybę veikti trimis svarbiausiomis kryptimis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

„Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius.

Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – metiniame pranešime nurodė G.Nausėda.