„Šiuo metu atliekami dar 47 ikiteisminiai tyrimai, 35 savivaldybių nariams yra pareikšti įtarimai. Yra atliekami tyrimai, kur yra tiriami ir dabartiniai Seimo nariai. Bet ar bus juos prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dabar dar negaliu nurodyti. Kai bus spręstas šis klausimas, tada ir kreipsimės į Seimą“, – žurnalistams Seime sakė generalinė prokurorė.
Panaikinti neliečiamybę A.Dudėnui prokuratūros vadovė prašo siekiant politikui pareikšti įtarimus „čekiukų“ byloje, kai jis ėjo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.
N.Grunskienė patvirtino, jog, tyrimo duomenimis, A. Dudėnas pateikė ne savo dokumentus ir nepagrįstai gavo 10,5 tūkst. eurų už degalus.
Seimo narys kaltės nepripažįsta, ir, nepaisant koalicijos sutarties, paprašė, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl jo atvejo.
N.Grunskienė teigė, jog iki šiol A.Dūdėnui įtarimai nėra pareikšti, nes to padaryti ir nebuvo galima būtent dėl jo teisinės neliečiamybės.
Ji pabrėžė, jog tyrime nustatyta 17 atvejų, kuomet politikas pateikė čekius, kurie, kaip įtariama, priklausė kitiems asmenims.
A.Dudėno prašymas užvilkins procesą
Nors neseniai įsigaliojusios pataisos leidžia pagreitinti šį procesą, jei parlamentaras su tuo sutinka, A.Dūdėnas pareiškė, jog nori papildomos komisijos Seime, kuri spręstų dėl jo neliečiamybės – N.Grunskienė tvirtino, jog politikas turi tokią teisę, tačiau procesą tai užvilkins.
„Jis turi tokią teisę. Žinoma, tai išilgins ikiteisminį tyrimą, bet jis turi tokią teisę ir aš gerbiu jo pasirinkimą“, – teigė prokurorė.
Seimo nario teigimu, pakeisti nuomonę jį privertė kolegų keliami klausimai dėl „čekiukų“ bylų.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS sakė, kad pagal koalicijos sutartį valdančiųjų atstovai turi prašyti supaprastino proceso, jeigu prokurorai kreipiasi dėl jų teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Koalicijos sutartyje numatyta, kad „bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Pagal Seimo statutą, jeigu parlamentaras, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.
Taip pat numatoma, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną.
Jeigu Seimo narys nesutinka, kad teisinė neliečiamybė būtų panaikinta, parlamentas privalo sudaryti specialiąją komisija, ši turi išklausyti prokurorą, Seimo narį, jei reikia, kitus asmenis, ir parengti išvadą, ar pataria Seimui naikinti parlamentaro imunitetą, ar ne.
Abiem atvejais leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.
Socialdemokratas – antras šios kadencijos Seimo narys, kurio teisinę neliečiamybę prokurorė prašo panaikinti, siekiant pareikšti įtarimus „čekiukų“ bylose.
Teisėsauga šiemet įtarimus „čekiukų“ byloje yra pareiškusi parlamentarui liberalui Andriui Bagdonui. Prieš tai Seimas jo imunitetą panaikino supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.
Kaltės nepripažįsta
Seimo narys kaltės nepripažįsta, ir, nepaisant koalicijos sutarties, paprašė, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl jo atvejo.
„Aš norėčiau, kad vis dėlto Seime būtų sudaroma komisija atsiradus naujoms aplinkybėms“, – sakė jis.
A.Dudėnas antradienį Seime žurnalistams teigė nesijaučiąs padaręs nusikaltimą.
„Kuras, telefonas, spausdintuvas, tai išlaidos, kurių reikia vykdyti tarybos nario veiklą, kurią aš vykdžiau. Jaučiuosi, kad sąžiningai vykdžiau, tvarkingai vykdžiau“, – žurnalistams sakė Seimo narys.
Jis teigė turėjęs teisę kas mėnesį išleisti 250 eurų, bet iš tiesų jo išlaidos buvusios didesnės.
A.Dudėnas tvirtino, kad prasidėjus „čekiukų“ byloms jis kreipėsi į savivaldybę ir paprašė įvertinti jo ataskaitas bei klausė, ar turėtų kokias nors išlaidas grąžinti. Parlamentaras sakė sulaukęs atsakymo, jog nieko nereikia grąžinti.
Anot politiko, prokuratūros nurodyta esą nepagrįstai jo gauta suma yra neadekvati.
„Prokuratūra sako, kad aš kuro visai negalėjau naudoti, tai yra nenaudojau, kas yra nelogiška. Aš negyvenu Ukmergėje, man į posėdžius tekdavo važiuoti 30, 70 kilometrų“, – aiškino A.Dudėnas.
Jis sakė per ketverius metus nuvažiavęs 100 tūkst. kilometrų.
„Aš jaučiuosi švaria sąžine ta prasme, kad atlikau tarybos nario pareigas ir turėjau galimybę kompensuotis tas išlaidas“, – teigė parlamentaras.
Naujas čekių rekordas
Visuomenininko ir „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino iniciatyva „Skaidrinam“ skelbė, jog Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Dudėnas visada degalus pylėsi toje pačioje degalinėje „Benija“. Per kadenciją jis degalus pylėsi 450 kartų. Palyginti su kitais savivaldybių tarybų nariais, tai bene daugiausia.
Visi A.Dudėno čekiai yra iš dviejų degalinės operatorių – Danguolės arba Ramonos. Visi čekiai – tik grynaisiais.
A.Dudėnas aiškino neįsiminęs kasininkių, pas kurias 450 kartų pylėsi degalus.
Kitoks atvejis nei M.Sinkevičiaus
Prokurorė nurodė, jog šiuo metu teismai jau yra išnagrinėję 20 panašių baudžiamųjų bylų, politikams skirtos nuo 5 iki 15 tūkst. baudos, kai kuriais atvejais – ir teisės eiti renkamas pareigas atėmimas.
Vis dėlto ne kartą svarstyta, jog vienas garsiausių, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ atvejis, gali tapti precedentu, kadangi Aukščiausiasis Teismas po kelerių metų bylinėjimosi nutraukė šio bylą ir politikas grįžo į pareigas bei politinę veiklą.
N.Grunskienė sako, jog prokuratūra nagrinėjo M.Sinkevičiaus atvejį, bet tvirtina, kad A.Dudėno atvejis yra kitoks, tad Prokuratūra matė pagrindą kreiptis į Seimą dėl socialdemokrato neliečiamybės.





