2012-02-21 15:52

Gintaras Steponavičius: Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmiausia turėtų susitarti tarpusavyje

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nelinkęs nusileisti antradienį įspėjamąjį streiką surengusiems pedagogams. Anot jo, net ir sunkmečiu švietimui stengtasis finansavimo nemažinti ir mokytojai turėjo geresnes sąlygas, negu kiti dirbantieji. Be to, bendrą sutarimą visų pirma turėtų rasti skirtingos profesinių sąjungų organizacijos.
Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Skaičiai skiriasi

Antradienį, profesinių sąjungų vadovų teigimu, Lietuvoje streikavo daugiau nei 300 mokyklų. Švietimo ir mokslo ministras teigė gavęs duomenis iš savivaldybių ir šie skaičiai yra kur kas mažesni – esą streike dalyvavo ne daugiau kaip 220 mokyklų ir iki 6 tūkst. mokytojų.

„Teigimas, kad tiek mokyklų dalyvavo streike, yra nekorektiškas, nes jeigu mokykloje penki ar septyni mokytojai streikuoja, nereiškia, kad visoje mokykloje nevyksta mokymosi procesas. O tokių mokyklų yra daug“, – tvirtino G.Steponavičius, pabrėždamas, kad pedagogams ekonominės krizės metu tikrai nebuvo sunkiausia gyventi.

Ministro teigimu, karpant bendrąsias išlaidas pavyko išlaikyti švietimo finansavimą nepakitusį. „Praėjusių metų pabaigoje į rankas mokytojas Lietuvoje gaudavo daugiau nei 2 tūkst. Lt ir tai yra 20 proc. daugiau negu vidurkis visos Lietuvos mastu. Bet mes puikiai suprantame, kad didžiausi iššūkiai yra mažėjantis mokinių skaičius ir dėl to mažėjantys mokytojų darbo krūviai“, – teigė ministras.

Norima anksčiau išleisti į pensiją

Jeigu mokykloje penki ar septyni mokytojai streikuoja, nereiškia, kad visoje mokykloje nevyksta mokymosi procesas, – tvirtino G.Steponavičius.

G.Steponavičius aiškino, kad ieškoma, kaip spręsti šią problemą. Esą tam reikėtų pasitelkti ne tik nustatytą 18 darbo valandų ribą, bet ir išleisti į pensiją pensinio amžiaus mokytojus, ankstinti pensinį pedagogų amžių, ieškoti geriausios praktikos, kaip tvarkyti mokyklų tinklą, koreguoti mokymo planus.

„Visa tai mes esame sutarę su profesinėmis sąjungomis, savivaldybėmis ir kitais socialiniais partneriais artimiausiomis savaitėmis spręsti. Dėl kvalifikacijos ir baimės dėl atestacijų galiu pasakyti tik tiek, kad visi puikiai suprantame, jog tėvai ir vaikai nori matyti kompetentingus mokytojus, kurie išmano ir myli savo darbą“, – tvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovas.

Ministro teigimu, kaip tik dėl to bus stengiamasi, kad į mokyklas ateitų ir jose dirbtų patys geriausi mokytojai. Tačiau, G.Steponavičiaus teigimu, šiuo metu jokiuose dokumentuose nėra numatyta atestacijas vykdyti kas kažkiek metų.

Nesutaria tarpusavyje

Ministras teigė, kad per pastaruosius trejus metus su profesinėmis sąjungomis ŠMM rado sutarimą dėl ikimokyklinio ugdymo situacijos stabilizavimo, popamokinės veiklos finansavimo modelio, mokytojų priėmimo į darbą tvarkos išskaidrinimo ir kitų klausimų.

„Bet aš labai noriu, kad profesinės sąjungos Lietuvoje galu gale pačios tarpusavyje atrastų bendrus vardiklius ir tada man nereikėtų sėdėti vienu metu prie penkių skirtingų darybų stalų. Jeigu visos profesinės sąjungos šiandien būtų kėlusios tokius reikalavimus, aš manau tai būtų ne 220 mokyklų ir ne 6 tūkst. mokytojų, o žymiai didesni skaičiai“, – kalbėjo ministras.

Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 1300 mokyklų.

Anot G.Steponavičiaus, šiuo metu svarstoma ne tik tai, kaip užtikrinti optimalius darbo krūvius, bet ir kaip išleisti į užtarnautą poilsį dabartinius daugiau kaip 3 tūkst. pensinio amžiaus mokytojų. Projektas apie mokytojų išleidimą į pensiją anksčiau, negu numato dabartiniai įstatymai, dar bus svarstomas, esą tam reikalingas papildomas šimtamilijoninis finansavimas. „Kai valstybė galės sau leisti tokį malonumą, mes prie jo ir ateisime“, – teigė ŠMM vadovas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą