Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, Prezidentas metiniame pranešime apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu.
Politologų vertinimas: „Bandė atrodyti aplinkybių auka“
13:34
BNS kalbinti politologai sako prezidento metiniame pranešime pasigedę tvirtesnio atsiprašymo dėl situacijos kultūros sektoriuje, kai performuojant koaliciją ji kurį laiką buvo patikėta į „Nemuno aušros“ rankas.
„Tikrai pasigedau galbūt netgi didesnio atsiprašymo, tiesioginio“, – BNS antradienį sakė Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Tai yra toks silpnesnis aspektas visos šios kalbos, kurį aš vertinčiau neigiamai, nes jeigu žengi žingsnį A, būtų gerai žengti ir žingsnį B, įvardinant ir tiksliai pasakant, kad taip, aš prisiimu kaltę, kad dėl mano galbūt nepakankamo veikimo arba nepakankamo galių demonstravimo tokia situacija susiklostė“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus teigimu, pabrėždamas, jog prisiima atsakomybę, G. Nausėda bandė pasirodyti tapęs „kultūros sektoriaus aplinkybių auka“.
„Prezidentui buvo visai svarbu apie tai pasisakyti, nes jam asmeniškai ta situacija, tam tikras boikotas iš kultūros sektoriaus tikrai buvo skausmingas, realiai prezidentas tarsi pasinaudojo proga atsiprašyti ir, matyt, dabar tikisi labiau, kad kultūros įstaigos į tai sureaguos, kad prezidentas nebus persona non grata“, – BNS teigė politologas.
Kalbos ekspertė: Gitano Nausėdos pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį
12:48
Viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos metinis pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį.
Kita vertus, valstybės vadovui pavyko išlaikyti aiškų naratyvą, aktualizuoti saugumo situaciją, tačiau trūko konkretumo ir asmeninės atsakomybės prisiėmimo.
„Teigiamas dalykas yra tai, kad atsirado daugiau aiškumo – yra viena labai stipri tema, einanti per visą pranešimą: išorės bei vidaus grėsmės ir mūsų atsakas į jas. Ir per šias temas yra vystomas visas pranešimas. Čia yra pagirtinas ir teigiamas dalykas“, – BNS antradienį sakė šalies vadovo kalbą analizavusi N.Bliūdžiūtė.
„Pradžioje prezidentas atkreipė dėmesį į neseniai vykusį dronų incidentą, taip aktualizuodamas visą saugumo situaciją, (...) kas su mumis šiuo metu vyksta, visą netikrumą, nenuspėjamumą, tada įvardija problemą, kad toks yra pasaulis grėsmingesnis, kuriame autokratai labiau kelia galvas, bet kartu ir viduje turime daug problemų ir tada parodo, kuriuos veiksmus kaip šaliai reikia įgyvendinti“, – kalbėjo ji.
Tačiau ekspertė pasigedo konkretumo bei G.Nausėdos asmeninės atsakomybės prisiėmimo. Anot jos, daug kalbama apie problemas, bet ne visada įvardijama jo paties vaidmuo ir atsakomybė, net ir žinant, kad visuomenė to tikisi.
„Ir Vyriausybės formavimo procese, ir reakcijos į „Nemuno aušros“ lyderio veiksmus, kultūros protestą, ten, kur visi reikalavo ir tikėjosi prezidento atsakomybės, jis jos tuo metu neprisiimdavo ir pranešime lygiai taip pat vengia tai įvardinti“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
„Nors vienoje vietoje bandė pasakyti, kad jaučiasi už tai atsakingas, bet iš karto labai greitai (...) panaudojo tradicinę neatsiprašymo struktūrą, kur „bet kultūra dėl to tikrai laimėjo“. Jam tiesiog reikėtų paprasčiau įvardinti, kad taip suklydau arba nesuklydau, jeigu nemano, kad suklydo“, – pastebėjo ji.
Ekspertė konkretumo pasigedo ir šalies vadovui kalbant apie jo abejones ar visi Seimo nariai supranta saugumo situacijos rimtumą.
„Manau, gyvename tokiais laikais, kai lyderiai turi įvardinti, kas yra tie žmonės. Jeigu jis įvardintų tuos Seimo narius, kuriuos turi omeny, tai taip pat suteiktų daugiau lyderiškumo jo kalbai“, – sakė N.Bliūdžiūtė.
Anot jos, nors pranešimas kuria stiprų prezidento įvaizdį, tačiau jame atsiskleidžia ir asmeninės G.Nausėdos nuoskaudos.
„Bendrai šis metinis pranešimas kuria pakankamai stiprų įvaizdį, tiktai yra jo detalės, kur išlenda prezidento specifika – jo užgaulumas, jo įžeidumas ir tai irgi randa vietos politiniame tekste, kur jų neturėtų ten būti galbūt“, – teigė ekspertė.
„Jis labiau asmeniškai ir gyviau šneka tais momentais, kurie jam buvo asmeniškai skaudžios politinės patirtys, kaip jam buvo, pavyzdžiui, parodytas vidurinis pirštas kultūros protesto metu. (...) Jis pasirenka įtraukti asmeninius įvykius į metinį pranešimą. (...) Tai nėra stiprios lyderystės požymis“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, šalies vadovo kalboje, kaip įprastai, panaudota daug įtaigos priemonių, metaforų, trejybių – „mindžikuosime“, „popierinis tigras“, „ledkalnio viršūnė“. Ekspertės teigimu, tai – prezidento ypatybė.
Lyginant su praėjusiais metiniais pranešimais, šis, anot N.Bliūdžiūtės, buvo kur kas sėkmingesnis.
„Anksčiau daugiau buvo išsitaškę pranešimai, daug daugiau buvo minimos temos, nesugebant jų sujungti į vieną naratyvą ar pasakojimą. Šiame tai padaryta aiškiau ir tiksliau, tai yra sėkmingiau, nes paprastai metiniai pranešimai yra tokie kaip kalėdinės eglutės – viską bandoma sukabinti“, – tikino ji.
Pasak kalbos ekspertės, klausant pranešimo susidaro pakankamai geras įspūdis, tačiau „po kurio laiko kaip ir visų sąmonė pradeda ieškoti, ko nebuvo“.
„Pasiges žmonės to, ko ir metų eigoje, kur prezidento mes nematėme – tai būtent jo stipresnio žodžio, kai vyksta realūs įvykiai ir veiksmai politiniame pasaulyje, – kalbėjo N.Bliūdžiūtė. – Tikėtumėmės, kad per metinį pranešimą prezidentas tai lyg ištaisys, bet jis nepasirinko to daryti. Tai manau, kad labiau pamatys, ko nebuvo, nes tai, kas buvo, buvo pakankamai gerai.“
Kaip rašė BNS, G.Nausėda antradienį Seime perskaitė septintąjį metinį pranešimą.
Pranešime šalies vadovas akcentavo vidaus ir išorės grėsmes, gynybos ir šeimos politikos stiprinimo svarbą, pateikė valstybę sudrebinusių skandalų vertinimus, išsakė lūkesčius būsimajai valdančiajai koalicijai.
Konstitucija numato, kad prezidentas Seime daro metinius pranešimus apie Lietuvos padėtį, šalies vidaus ir užsienio politiką. Valstybės vadovai metinius pranešimus tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
Socdemų frakcijos Seime seniūnė: sprendimas dėl pokyčių koalicijoje buvo priimtas laiku
12:37
Prezidentui Gitanui Nausėdai savo metiniame pranešime pareiškus, jog socialdemokratams prireikė per daug laiko nutarti dėl pokyčių koalicijoje, didžiausios frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sprendimą vadina savalaikiu.
„Aš manau, kad sprendimas priimtas laiku, o prezidentas galbūt norėjo anksčiau, čia jo požiūris, viskas tvarkoje“, – BNS antradienį sakė politikė.
Paprašyta įvertinti šalies vadovo išsakytas mintis, O.Leiputė teigė, kad „pranešimas kaip pranešimas“.
Kaip rašė BNS, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) anksčiau birželį nusprendė pašalinti iš valdančiosios daugumos „Nemuno aušrą“, o vietoje jos į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Tuo metu prieš metinį pranešimą LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius paskelbė apsisprendęs tapti naujuoju premjeru.
Prezidentas savo ruožtu pažymėjo, jog socdemams prireikė per daug laiko valdančiosios daugumos pertvarkai, ir ragino siekti „sutarimo politikos“.
Nors partija nusprendė keisti premjerą, O.Leiputė teigė, kad esminių priekaištų Ingos Ruginienės darbui nėra. Ji taip pat nesiėmė vertinti, ar LSDP lyderis bus geresnis ministras pirmininkas.
Kaip rašė BNS, socialdemokratams nusprendus šalinti „Nemuno aušrą“ ir į koaliciją pasikviesti demokratus, pastariesiems po koalicinių derybų patikėtos Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos.
Pati O.Leiputė dirba Seimo Sveikatos reikalų komitete. Ji teigė didelių pokyčių sveikatos politikoje nesitikinti.
„Iš vienos pusės liūdna (dėl Sveikatos ministerijos rotacijos – BNS), iš kitos pusės ir toliau dirbsiu komitete. Manau, kad darysim tuos pačius darbus, kurie yra suplanuoti, nes didelių pokyčių ir į bent jau koalicinę sutartį nėra įtraukta dėl sveikatos sektoriaus“, – teigė ji.
Politiniuose kuluaruose svarstoma, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į ministrus deleguos parlamentarą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.
„Tarp jų (demokratų – BNS) bent jau Seimo narių medikų nėra, bet nebūtinai gali būti medikas, tačiau aš manau, kad jie patys pateiks kandidatūras ir sunku pasakyti, kuris geresnis, būtų iš mano pusės nekorektiška“, – paklausta, ar L.Kukuraitis būtų tinkamas ministras, kalbėjo O.Leiputė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininko vieta turėtų atitekti socialdemokratams, jam šiuo metu vadovauja „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė.
Lukas Savickas: prezidento palinkėjimas partijoms telktis siejasi su baigiama formuoti koalicija
12:35
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vienas lyderių Lukas Savickas teigia, kad prezidento metiniame pranešime sudėlioti svarbiausi akcentai, o jo palinkėjimas partijoms telktis siejasi su baigiama formuoti nauja koalicija.
„Manau, kad akivaizdūs akcentai buvo neignoruojami, o kaip tik pabrėžiantys būtent tai, kas yra šiandien svarbu, tai yra mūsų geopolitinė situacija ir aiški žinutė parlamentui apie politinių partijų susitelkimą, pačių politikų ir Seimo narių ties svarbiausiais šalies užsienio ir gynybos klausimais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas.
„Tas palinkėjimas, man atrodo, puikiai siejasi su šiuo metu baigiama formuoti nauja koalicija ir Vyriausybe“, – tvirtino jis.
Anot L.Savicko, valstybės vadovas taikliai pastebėjo svarbiausius dalykus. Demokratas tvirtino „esminių prieštaravimų“ nematąs.
Jis pritarė ir Gitano Nausėdos pozicijai, kad per ilgai socialdemokratai užtruko, kol priėmė sprendimą nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“.
„Sakyčiau, kad prieš šiek tiek daugiau negu devynis mėnesius buvo galima priimti sprendimą, tai nebūtų buvę uždelsta“, – sakė L.Savickas.
Opozicija pasigedo aštresnės prezidento kritikos valdantiesiems: paglostė šilkinėmis pirštinėmis
12:13
Septintajame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime opozicija sako pasigedusi aštresnės kritikos dabartiniams valdantiesiems.
„Socialdemokratų trečias premjeras per mažiau nei dvejus metus, neskaičiuojant Vilijos Blinkevičiūtės, yra visgi didelė, netgi sakytume, istorinė nesėkmė ir nepasirengimas valdyti valstybę, o prezidentas lyg ir sveikina tą situaciją ir šilkinėmis pirštinėmis glosto socialdemokratus iki šiol“, – antradienį Seime žurnalistams teigė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kaip rašė BNS, socdemų vedlys Mindaugas Sinkevičius antradienį pranešė ketinantis perimti Vyriausybės vairą iš Ingos Ruginienės, taip tapdamas trečiu valdančiosios daugumos premjeru per kadenciją.
Tuo metu konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno teigimu, prezidentas save ir toliau mato kaip „ketvirtąjį koalicijos partnerį“.
„Visiems yra akivaizdu, kad prezidentas vis dar save mato kaip ketvirtąjį koalicijos partnerį, tai mes čia, sakykim taip, turime su tuo susitaikyti, kad taip yra. Jis yra rinkimų kampanijoje prisidėjęs prie to, kad mes turime dabar tokią koaliciją, kokią turime“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Šalies vadovas savo metinėje kalboje teigė, jog Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) prireikė per daug laiko valdančiosios daugumos pertvarkai, ir ragino siekti „sutarimo politikos“. Visgi G.Nausėda pabrėžė, jog sprendimas priimtas, ir tai yra „labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei“.
Taip jis kalbėjo socialdemokratams anksčiau birželį nusprendus pašalinti iš valdančiosios daugumos „Nemuno aušrą“, o vietoje jos į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Liberalų lyderė taip pat pabrėžė, kad prezidento išsakytas požiūris į autoritarinius režimus turėtų tapti raudona linija naujajai Vyriausybei santykiuose su Baltarusija.
„Kalbos pradžia – tikrai valstybiška: apie politikos, apie saugumo gynybos prioritetus. Ir vienas dalykas, kuris man suskambėjo svariai, tai yra, kad autoritarams negali būti taikomos jokios išimtys, tai manau, kad tai yra tam tikra raudona linija naujai Vyriausybei dėl santykių su Lukašenkos režimu“, – teigė ji.
Prezidentas kalboje teigė, kad Lietuva jau daugelį metų susiduria su prieš ją nukreiptu hibridiniu karu, apimančiu neteisėtą migraciją, kontrabandą, propagandą, dezinformaciją bei kitus priešiškų režimų veiksmus. Pasak jo, tokios grėsmės nemažės dėl nuolaidų autokratinėms valstybėms, kurios priešiškai vertina Lietuvos laisvę ir demokratinį kelią.
BNS rašė, kad Lietuvoje prieš kurį laiką buvo svarstoma galimybė atnaujinti dialogą su Minsku politiniu lygiu, nors dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų ne kartą buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas, o Lietuva buvo laikinai uždariusi sieną su kaimyne.
10 svarbiausių Gitano Nausėdos metinio pranešimo citatų
11:51
Naujienų agentūra BNS išskyrė dešimt svarbiausių Prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo citatų: 10 svarbiausių Gitano Nausėdos metinio pranešimo citatų
11:50
11:50
11:49
11:49
