Visas prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
11:33
Visą prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą galite perskaityti čia: Šeštasis prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
Prezidentas: „Savęs nepakomentuosiu“
11:04
Perskaitęs metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda nepanoro pateikti komentarų žiniasklaidai. Valstybės vadovas buvo geros nuotaikos, tačiau, išgirdęs, kad žurnalistai pradeda berti klausimus, pasakė: „Savęs nepakomentuosiu“.
„Neįtikėtinai daug nuveikėme“
10:53 Atnaujinta 10:54
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metinį pranešimą užbaigė optimistine gaida.
"Nesiekiau sudaryti įspūdžio, kad viskas Lietuvoje blogai. Anaiptol. Mes visi neįtikėtinai daug nuveikėme. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nuo įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO. Kaip žmonės, kaip šeimos, kaip tauta.
Bet juk galime dar daugiau. Tad pasistenkime, kad ateities kartos, vertindamos trečiojo šio amžiaus dešimtmečio įvykius, pripažintų: „O juk įspūdingas įvykių ir jėgos buvo laikmetis!“, – baigė savo metinį pranešimą G.Nausėda.
Prezidentas vėl priminė, kad Vilniuje trūksta paminklo Antanui Smetonai
10:52
Akcentuodamas istorijos svarbą dabartinėje geopolitinėje situacijoje prezidentas Gitanas Nausėda vėl sako Vilniuje pasigendantis paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
„Nedraugiškos šalys siekia perrašyti mūsų istoriją, kad paveiktų mūsų ateitį. Tik užkirtę tam kelią, saugodami istorinę atmintį ir perduodami ją ateities kartoms, sukursime patriotišką, ginti tėvynę pasiruošusią Lietuvą“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas šeštąjį metinį pranešimą kalbėjo valstybės vadovas.
„Priešingu atveju bevališkai plūduriuosime tarp visokių pseudoteiginių, kaip antai vieno nevykusio XIX amžiaus rusų istoriko tezė apie tai, kad neva Nemuno, Neries, Dubysos, Nevėžio ir kitų mūsų upių pavadinimai neva yra slaviškos kilmės“, – teigė jis.
Anot prezidento, valstybė privalo grąžinti skolas savo istorijai.
„Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje. Džiaugiuosi, kad sostinės savivaldybė pagaliau pradėjo šį procesą, ir kviečiu Lietuvos kūrėjus aktyviai dalyvauti paminklo meniniame konkurse“, – kalbėjo G.Nausėda.
Paminklo tarpukario prezidentui jis pasigedo jau 2022 metais.
Tuomet skaitydamas metinį pranešimą, G.Nausėda tvirtino, kad kol šalis stokoja „savo praeities šaknų suvokimo“, o į atskiras istorines asmenybes žvelgia „per sovietinės istoriografijos prizmę“, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A.Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje.
Dėl A.Smetonos pagerbimo paminklu Lietuvoje esama prieštaringų vertinimų. Lietuviai pripažįsta jo nuopelnus dėl atkurto valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Kaip skelbė BNS, prieš penkerius metus Vyriausybės kanceliarija buvo surengusi konkursą dėl A.Smetonos paminklo, 2020 metais atrinktas jo nugalėtojas, tačiau tuomet nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo – kritikuotas ir kūrybinis sprendimas, ir parinkta vieta paminklui Gedimino prospekte.
Galiausiai projektas padovanotas Palangos savivaldybei, kur 2023 metų vasarį paminklas buvo pastatytas.
Šią savaitę sostinės valdžia pranešė pati rengianti konkursą A.Smetonos paminklui sukurti. Jį numatyta pastatyti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Ketvirtadienį valstybės vadovas pasigedo valstybės indėlio ir puoselėjant prieš sovietų okupaciją kovojusių partizanų atminimą.
G.Nausėda teigė lankęsis Jurbarko rajone, Šimkaičiuose, generolo Jono Žemaičio vadavietėje-bunkeryje.
„Nežinau, kiek iš jūsų siauručiu liuku esate nusileidę į tą šaltą ir drėgną požemį. Man ši patirtis leido tiesiog fiziškai pajusti, koks ryžtas, bebaimiškumas ir meilė savo valstybei vedė pirmyn mūsų partizanus, pasiryžusius dėl tėvynės paaukoti viską“, – tvirtino valstybės vadovas.
„O tai, kad vadavietė iš esmės prižiūrima tik vietos bendruomenių ir savivaldos iniciatyva, parodo du svarbius dalykus – kiek mažai iki šiol padarė valstybė, puoselėdama savo istoriją, ir kiek daug padaro žmonės, kuriems istorija nėra tik praeitis, kurie mato ją kaip pamatą ateičiai“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, todėl nenuostabu, kad tuo pasinaudoti mėgina priešiškos jėgos, bandydamos manipuliuoti, meluoti, teisinti net ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Privalome branginti ir saugoti tiesą. Turime už ją kovoti, pasitelkdami žinias apie savo kultūrą, istoriją, protėvių palikimą“, – sakė G.Nausėda.
Jis akcentavo, kad vienas iš visuomenės atsparumą bei valstybės nacionalinį saugumą stiprinančių veiksnių yra kultūra.
„Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis. Laisvės, europinės demokratijos ir visos Vakarų civilizacijos forpostas“, – ragino G.Nausėda.
Valdantieji švaisto pasitikėjimo kreditą
10:47
Pasak prezidento, stebint pirmuosius pernykščių Seimo rinkimų nugalėtojų žingsnius, matoma, kad politikai švaisto jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą.
„Pergalė rinkimuose suteikia politikui žmonių pasitikėjimo kreditą. Kreditą, kurio užstatas yra tautos pagarba valstybei ir jos institucijoms. Kreditą, kurį iššvaistyti labai lengva. Deja, kas kartą stebėdami pirmuosius naujų rinkimų nugalėtojų žingsnius matome, kaip tas pasitikėjimas švaistomas. Kartais – iš piktos valios, bet dažniau – neįvertinus politikui tenkančios atsakomybės naštos“, – sakė G.Nausėda.
Jis taip pat sukritikavo parlamentarus dėl nepriimto sprendimo, kuriuo būtų panaikinta „čekiukų“ byloje figūruojančio socialdemokrato Arūno Dudėno teisinė neliečiamybė.
„Liūdniausia, kai kliūtimi teisingumui tampa tautos išrinktų Seimo narių sprendimai“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Lietuvos politinė sistema neišlaikė dar vieno moralės – ir paprasčiausio padorumo – egzamino. Atsakingi asmenys turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime ir ar yra pajėgūs pateisinti rinkėjų pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
A.Dudėno neliečiamybės Seimui nepavyko panaikinti dėl balsavime nedalyvavusių keliasdešimties valdančiųjų parlamentarų.
Nausėda kirto Paluckui jo neįvardindamas
10:44
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo į paskolos iš valstybinio banko skandalą patekusį premjerą Gintautą Palucką, jo neįvardindamas.
„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – sakė jis.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G.Paluckui jau dirbant premjeru. Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G.Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.
G.Paluckui iš dalies (51 proc. akcijų) priklauso ir kita įmonė – „Emus“. Ji nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas.
G.Palucko elgesį nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, aplinkybes tikslinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ILTE atlieka patikrinimą dėl paskolos lėšų panaudojimo pagal paskirtį.
Kaip rašė BNS, premjeras teigia viešųjų ir privačių interesų nepainiojęs ir tvirtina nedalyvaujantis kasdienėje įmonių veikloje.
Prezidentas: sprendimą dėl partnerystės turi priimti Seimas, o ne teismai
10:42
Sprendimą dėl partnerystės įteisinimo privalo priimti Seimas, o ne teismai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Seime skaitydamas šeštąjį metinį pranešimą.
„Konstitucinis Teismas neseniai tarė aiškų žodį dėl partnerystės. Ankstesnis Seimas, daug triukšmavęs ambicingais projektais, galiausiai nieko nenuveikė. Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius“, – pareiškė valstybės vadovas.
„Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – pabrėžė jis.
Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius.
G.Nausėdos teigimu, Lietuvos teismai šiandien turi daug kitų užduočių.
Kaip rašė BNS, balandžio 17-ąją Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.
Todėl teismas pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos. Tai reiškia, kad asmenys partnerystę gali įteisinti kreipdamiesi į teismą, kol įstatymų leidėjas nenustatęs tokios santykių įregistravimo tvarkos.
Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.
Pagal pirmąjį projektą civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Šiame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
Tuo metu praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas numato įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.
Gitanas Nausėda: sporto valdininkai nuo sporto nutolo šviesmečiais
10:41
Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos sportu besirūpinantys pareigūnai „nutolo nuo sporto šviesmečiais“.
„Šiandien matome, kad viena dirbtinai sukurta biurokratinė institucija, skirstanti sporto lėšas, stokoja lankstumo, neišsprendė sporto organizacijų koordinavimo, sklandaus sporto politikos įgyvendinimo problemų. Sporto valdininkai nutolo nuo sporto per šviesmečius. Jei kažkas neveikia, galbūt atėjo metas pokyčiams?“ – retoriškai klausė šalies vadovas.
G. Nausėda omenyje turėjo nuo 2022 metų veikiančią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA).
Pagrindinis NSA uždavinys yra valdyti valstybės skiriamas lėšas sportui, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, padėti jiems pasirengti svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms bei iškovoti jose medalius.
NSA įgyvendina valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, rūpinasi sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra.
Ragina palikti savivaldai klasių dydžius
10:36
Prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo Vyriausybės vykdomą švietimo politiką ir ragino labiau pasitikėti savivalda:
„Suprantu, kad, daliai mokyklų tuštėjant, kartais tenka priimti nelengvus sprendimus. Tačiau kartais aklas taisyklių laikymasis kelia grėsmę net ir pakankamai didelėms bei sėkmingai veikiančioms mokykloms“.
Jis siūlo „mažiau reguliuoti iš Vilniaus“ švietimą: „Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius“.
„Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais“, – pridūrė prezidentas.
„Iš naujo reformuodami švietimą, galiausiai paklydome“, – sakė jis.
Jo teigimu, reformuojant švietimą, pasiklysta, išbarstytas intelektinis švietimo politikos potencialas, priimant politinius sprendimus nesiremta mokslo duomenimis, neįsiklausyta į švietimo bendruomenės balsą, mokytojai paversti vykdytojais iš jų reikalaujant nuolankumo ir paklusnumo, reformos darytos dėl reformų, politinių dividendų, o ne dėl moksleivių ir pedagogų.
„Taip ilgiau tęstis nebegali“, – sakė G. Nausėda.
„Negalime leisti, kad suprekintoje švietimo sistemoje mokiniai ir studentai galutinai taptų krepšeliais, o mokytojai ir dėstytojai – žmogiškaisiais ištekliais“, – tvirtino jis.
Savivaldos nepasitenkinimą sukėlė ankstesnės Vyriausybės įvesti kiekybiniai kriterijai norint suformuoti trečiąsias klases gimnazijose. Šiose klasėse privalėjo būti ne mažiau kaip 21 moksleivis.
Taip pat nuo pernai galiojo taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik tokioms ir didesnėms gimnazijų klasėms.
BNS rašė, kad kovo mėnesį centro kairės Vyriausybė leido miestelių gimnazijose sudaryti trečiąsias ir ketvirtąsias gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši tvarka nebus taikoma miestams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jeigu būtų likusi ankstesnė nuostata, kad baigiamosiose klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, 56 mokyklos naujais mokslo metais nebegalėtų formuoti trečiųjų gimnazinių klasių.
Deda viltis į Regionų ministeriją
10:33
Dėmesį regionams metiniame pranešime skyręs prezidentas sakė, kad Vyriausybės nebūdavo linkusios tesėti pažadų savivaldai, neveikė sistemiškai, vykdė viena kitai prieštaraujančias reformas.
Pasak jo, tai lėmė, kad „paslaugos vis labiau tolo nuo žmonių“, o Europos Sąjungos lėšos nebuvo investuojamos efektyviai.
Visgi šalies vadovas teigė matantis, kad regioninė politika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tvirtino tikintis, jog jo idėja steigti Regionų ministeriją pasiteisins tolygiai regionų plėtrai.
„Vyriausybės ryžtas imtis konkrečių regioninės politikos formavimo darbų suteikia vilties, kad pasinaudosime bene paskutine galimybe reikšmingai sumažinti regioninę atskirtį“, – sakė G.Nausėda.
„Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas. Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Vyriausybė ketina įsteigti Regionų ministeriją kitų metų viduryje.
