Dabar dėl tokių sprendimų turi sutarti visos šalys narės, tačiau Ukrainos narystės ES derybos įstrigo prieštaraujant Vengrijai.
Anot prezidento, galutinį sprendimą dėl Bendrijos plėtros ir toliau galėtų priimti visos valstybės vienbalsiai.
„Aš manau, kad mes turėtume taikyti tą kvalifikuotos daugumos principą paeiliui, ir konkrečiai, kad (...) derybiniai skyriai su šalimis kandidatėmis galėtų būti atidaromi kvalifikuotos daugumos sprendimais“, – „Verslo žinioms“ antradienį publikuotame interviu sakė G. Nausėda.
„Tuo tarpu pats sprendimas dėl plėtros turėtų būti priimamas vienbalsiai. Tai būtų savotiškas diferencijavimas – vienu atveju taikome kvalifikuotos daugumos modelį, kitu – vienbalsiškumo“, – kalbėjo jis.
Prezidentas pripažino, kad tokius jo svarstymus skatina tai, jog „viena ar dvi valstybės“ naudojasi vienbalsiškumo principu ES sprendimų priėmime, kad „padarytų sprendimų priėmimą apskritai neįmanomą“.
Pasak G. Nausėdos, jo svarstomas modelis leistų išlaikyti vienbalsiškumą priimant tikrai strateginius ir esminius ES sprendimus.
Vengrija pastaruoju metu blokuoja ir sprendimus dėl pagalbos Kyjivui bei sankcijų Rusijai.
Kyjivas paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus vos keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais, tikėdamasis sparčios integracijos.
Prisijungimo prie ES procesas paprastai trunka daugelį metų.
Lietuva tikisi, kad Ukraina į ES įstos 2030 metais.
Budapeštas sako, kad Ukrainos narystė bloke keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Vengriją į konfliktą su Rusija.
