Po apdovanojimų ceremonijos menininkas irgi netapo kalbesnis, net atsiprašė esąs labai prastas pašnekovas. Vis dėlto keliomis mintimis pasidalijo, o kitką liepė skaityti knygoje. Ją P.Repšys jau parašė ir atidavė leidėjams, tačiau pastarieji knygos kažkodėl neskuba leisti.
– Kuo Jums buvo ypatingi praėjusieji metai, – P.Repšio paklausė 15min.lt.
– Neatsimenu, – šypsosi menininkas.
– Tai gal kas nors ypatinga nutiko Vilniuje, miestas labai pasikeitė?
– Aš žiūriu tik į vieną pusę, matau Tris Kryžius, Gedimino pilį ir Bernardinus. Ir man niekas nesikeičia.
– O ar keičiasi žmonės?
– Kai daug žmonių – tuomet nėra žmonių. Yra keli žmonės, su kuriais sueinu, ir užtenka jų tiek, kiek yra. Kada žiūri į tą panoramą su daug žmonių, tai atrodo kaip skruzdėlynas, jeigu skaitėte Simbolių žodyne. Tie žmonės praranda tai, kokie jie yra, tarsi užsibraukia. Mes gyvename tarp gyvų žmonių, sueiname su žmonėmis, kurie mums patinka ir kurie pakenčia mus.
– Ar Jums patinka gyventi Vilniuje?
– Vilnius – fantastiškas miestas. Kaip Vladas Drėma sakė – Vilnių statė visa Europa. Čia gera gyventi, kur dar gali būti geriau. Lietuvoje daug miestų, bet kur geriau, negu Vilniuje?
