Sekite 15min Google
„Naujoji struktūra pirmiausia skirta tam, kad aiškiau matytume atsakomybes ir sprendimus priimtume ten, kur vyksta pagrindinė Tarnybos veikla. Filialams suteiktas aiškesnis vaidmuo organizuojant kasdienę veiklą, o centrinėje Tarnyboje sutelkėme tas funkcijas, kurioms būtinas bendras požiūris, vienodi standartai ir kompetencijų koncentracija. Tikime, kad toks modelis padės Tarnybai veikti efektyviau ir dar geriau užtikrinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę“, – sakė GMPT generalinis direktorius Donatas Paliulionis.
Naujoji Tarnybos valdymo struktūra ir pareigybių sąrašas buvo patvirtinti balandžio 23 d. generalinio direktoriaus įsakymu, prieš tai atlikus informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais, o įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d. Vienas pagrindinių naujosios struktūros privalumų – aiškesnis atsakomybių pasiskirstymas tarp centrinės Tarnybos ir filialų. Operatyvinės veiklos klausimai buvo priartinti prie regionų, o strateginio, medicininio, infrastruktūros ir kitų sričių valdymo kompetencijos sutelktos centre.
Penki filialai – arčiau kasdienės veiklos
Pagal naująją struktūrą Tarnybą sudaro penki filialai: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Viena svarbiausių naujovių – įsteigtas Kauno filialas, kuris pakeitė iki šiol veikusį Kauno regiono skyrių.
Filialuose yra sutelktos dispečerinės ir brigadų valdymo, infrastruktūros bei bendrųjų reikalų funkcijos. Tokiu būdu kasdienė operatyvinė veikla liko arčiau darbuotojų ir komandų, kurios ją tiesiogiai įgyvendina.
Filialų vadovai tapo tiesiogiai atskaitingi Tarnybos generaliniam direktoriui. Toks pavaldumo modelis suteikė daugiau aiškumo, kam tenka atsakomybė už sprendimus konkrečiame regione, ir leidžia mažinti sprendimų priėmimo grandinę.
Naujoji struktūra taip pat sudaro prielaidas aiškiau atskirti strateginio valdymo ir kasdienės operatyvinės veiklos funkcijas. Tai svarbu organizacijai, veikiančiai visoje Lietuvoje ir vienu metu koordinuojančiai didelį skaičių brigadų, dispečerinių, darbuotojų ir infrastruktūros objektų.
Centrinėje Tarnyboje – bendros kompetencijos ir priežiūra
Centrinėje Tarnyboje yra sutelktos valdymo, priežiūros ir kompetencijų funkcijos. Jų įgyvendinimą užtikrina du generalinio direktoriaus pavaduotojai – pavaduotojas medicinai ir pavaduotojas infrastruktūrai.
Pavaduotojo medicinai kuruojamose srityse yra sutelktas Kompetencijų ir metodinio valdymo skyrius, Karštoji linija 1808 bei mobilioji skubiosios medicinos pagalbos komanda. Šis funkcijų išdėstymas sudaro sąlygas stiprinti medicininių kompetencijų, metodinio darbo ir paslaugų kokybės valdymą.
Pavaduotojas infrastruktūrai kuruoja Viešųjų pirkimų, Teisės ir dokumentų valdymo, Žmogiškųjų išteklių bei Informacinių technologijų skyrius. Šių funkcijų koncentracija vienoje valdymo grandyje leidžia nuosekliau koordinuoti Tarnybos infrastruktūros, teisės, personalo, technologijų ir kitus organizacinius klausimus.
Dalis funkcijų ir darbuotojų, kurių veiklai reikalingas tiesioginis strateginis koordinavimas, buvo priskirti tiesioginei generalinio direktoriaus atsakomybei. Tai – Finansų skyrius, Vidaus medicininio audito skyrius, vidaus auditoriai, komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistai, atitikties bei parengties pareigūnai.
Tarnybos veiklą stiprina kolegialūs organai
Be filialų ir centrinės Tarnybos padalinių, GMPT veikia ir kiti administraciniai dariniai, padedantys užtikrinti veiklos koordinavimą, priežiūrą bei profesinių sprendimų kokybę.
Tarnyboje veikia Direktorių taryba, kurią sudaro generalinis direktorius, jo pavaduotojai ir filialų vadovai. Ši taryba sudaro galimybę bendrus Tarnybos klausimus svarstyti dalyvaujant tiek centriniam vadovui, tiek regioninės veiklos vadovams.
Tarnybos veiklą taip pat padeda koordinuoti Stebėtojų taryba, Gydymo taryba, Slaugos taryba ir Medicininės etikos komisija. Šie dariniai prisideda prie skirtingų Tarnybos veiklos sričių priežiūros, profesinių sprendimų ir veiklos kokybės užtikrinimo.
Naujoji struktūra tapo vienu iš Tarnybos veiklos organizavimo pokyčių, kuriais siekiama stiprinti visos organizacijos veiksmingumą, aiškiau paskirstyti atsakomybę tarp skirtingų valdymo lygių ir užtikrinti sklandesnį kasdienės veiklos organizavimą.
