Priešingai nei per pirmąjį derybų raundą, nė vienas iš atvykstančių vadovų griežtai nepuolė grasinti panaudosiąs veto teisę. Atsakomybę susitarti dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto akcentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Atsiranda būtinybės supratimas, kad vis tik septynerių metų europinis biudžetas yra būtinas. Pavyzdžiui, per sukmetį Lietuvos metinis biudžetas iš europinių lėšų pasipildydavo beveik 25–30 proc. Be šių lėšų Lietuva tikrai nebūtų atsistojusi ant kojų po tokio sunkmečio, kokį matėme 2009–2010 metais“, – teigė valstybės vadovė.
Prezidentė priminė, kad priėmus sprendimą viršūnių susitikime, dar šešis aštuonis mėnesius trunka derybos su Europos Parlamentu dėl atskirų programų. Todėl norint, kad europinės lėšos nevėluotų ir būtų išmokamos nuo 2014 metų pradžios, yra svarbu surasti sprendimą.
Tolesnis sprendimo priėmimo atidėliojimas, D.Grybauskaitės manymu, situaciją tik apsunkintų. Tam įtakos galėtų turėti ir artėjantys rinkimai kai kuriose didžiosiose šalyse. 15min.lt primena, kad rudenį įvyks parlamento rinkimai Vokietijoje.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai situacijos irgi nepalengvina. „Tokia korta (Lietuvos pirmininkavimo ES – aut.past.) yra lyg ir Achilo kulnas, nes išties pirmininkaujanti šalis nelabai gali ginti savo interesų, turi ginti visų šalių interesus. Todėl mums tikrai yra labai svarbu, kad pasisektų dabar susiderėti, kad mes jau galėtume derėtis tik konkrečius projektus, ir jau neturėtume tokios didelės atsakomybės, kokia yra šiandien”, – sakė D. Grybauskaitė.
Tikisi apginti paketą
Prieš derybas prezidentė nebuvo linkusi atskleisti visų kortų, ir siekiamais skaičiais nespekuliavo. „Labai tikiuosi, kad mes bent jau galėsime apginti paketą, kurį sugebėjome susiderėti lapkričio mėnesį, gal šiek tiek pataisytume situaciją, bet spėlioti nenorėčiau“, – sakė D. Grybauskaitė.
Derybos prasidės nuo diskusijų apie bendrą biudžeto paketą, ir tik po to prasidės derybos dėl konkrečių biudžeto eilučių.
„Iš principo taip visada ir būdavo. Tai yra stambiosioms mokėtojoms labai svarbūs skaičiai. Mums jie mažiau svarbūs, mums svarbu, kiek mūsų regionas, Baltijos šalys ir konkrečiai Lietuva gaus. Ir būtų tikrai gerai, jei gautume ne mažiau, nei gavome šį septynerių metų laikotarpį“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kai bus kalbama apie kaimo plėtrą ir tiesiogines išmokas, prezidentė žada atkreipti Europos vadovų dėmesį, kad Baltijos šalių vadovus palaiko žemdirbiai. Kaip 15min.lt jau rašė, ketvirtadienį Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje buvo surengę savo šalių vadovus palaikančią dainuojamąją protesto akciją.
Buvo pasiektas palankesnis variantas
15min.lt primena, kad lapkričio mėnesio viršūnių susitikime pateiktas kompromisinis H. van Rompuy pasiūlymas Lietuvai buvo palankesnis nei pradinis variantas. Derybose buvo pasistūmėta teigiama linke visais trimis Lietuvai svarbiais klausimais: dėl paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, strukūrinės paramos ir pinigų žemdirbiams.
Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, Lietuva iki 2020 metų realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, ir nebeliktų galutinės datos, iki kada ES teiks paramą jėgainei uždaryti.
Ankstesniame pasiūlyme buvo numatyti 2017 metai, iki kada Lietuva Ignalinos atominės elektrinės uždarymui gautų 210 mln. eurų sumą. Lietuva prašė 770 mln. eurų paramos būsimam finansiniam laikotarpiui.
Pagal kompromisinį variantą, struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Valstybėms, kurių BVP 2008–2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos" būtų padidintos iki 2,6 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Pasiūlyme, dėl kurio dar derėsis Europos vadovai, numatoma, kad tiesioginių išmokų ūkininkams lygis visose Europos Sąjungos šalyse iki 2020 metų turi pasiekti 196 eurus už hektarą.
Pagal naują pasiūlymą yra numatoma, kad tiesioginių išmokų didėjimas prasidės nuo 2015 metų. Visų šalių narių, kurių tiesioginės išmokos už hektarą yra mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų trečdaliu priartės prie vidurkio.
Pagal ankstesnį pasiūlymą tiesioginės išmokos būtų augusios iki 178 eurų už hektarą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurų už hektarą tiesiogines išmokas, o ES vidurkis yra 249 eurai už hektarą.
Bendras biudžetas gali mažėti
Tačiau išlaikyti tokius skaičius gali būti sudėtinga, kadangi kai kurios didžiosios mokėtojos – Vokietija ir ypač Jungtinė Karalystė siekia, kad bendras biudžetas mažėtų.
Pradinis pasiūlymas, kurį pateiks Europos Sąjungos Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy, yra laikomas didelėje paslaptyje. Neoficialiai kalbama, kad net patys vadovai jį pamatys tik tada, kai susirinks į posėdžių salę, ketvirtadienį vakare.
Bet bent dalis informacijos, atrodo, jau nutekėjo. Prancūzų dienraštis „Le Monde“ savo tinklalapyje ketvirtadienio rytą paskelbė galimus bendruosius pasiūlymo skaičius.
„Le Monde“ šaltinių duomenimis, H. van Rompuy pasiūlyme nurodoma maksimali suma, kuri galėtų būti išleista, ji siekia 960 mlrd. eurų, o ta, kurią realiai būtų galima išleisti, siekia 900 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad europinio biudžeto projektą galbūt jau palietė karpymo žirklės. Palyginus su lapkričio mėnesį pateiktais skaičiais, tokiu atveju maksimali suma būtų mažinama 13 mlrd. eurų, o realios išlaidos – 43 mlrd. eurų.
Sumažinimai paliestų ne tik biudžeto dalis, susijusias su infrastruktūros projektų, institucijų, Europos išorės veiksmų tarnybos, bet ir mokslo tyrimų, inovacijos, pagalbos vargingiausiai gyvenantiems finansavimą.
