Klasę atstoja kompiuteris
Nuotolinis mokymas atsirado XX a. pabaigoje. Lietuvoje šį mokymosi būdą pirmiausia pradėjo siūlyti aukštosios mokyklos. Vilniaus universitete veikia nuotolinių studijų centras (NSC).
2002 metais Vilniaus Ozo vidurinė mokykla pradėjo nuotolinio mokymo eksperimentą ir, savarankiškai sukūrusi elektroninę dešimtos klasės kurso versiją, pradėjo mokymą nuotoliniu būdu. Šiuo metu mokykloje yra paruoštas nuotolinio mokymo kursas, pritaikyta metodika ir vyksta mokymas aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose ir dvyliktose klasėse.
Kiekvienos klasės kursas suskirstytas į konkrečias pamokas. Pamokos interaktyvios, mokinių darbai vertinami ir recenzuojami bendraujant elektroniniu paštu ir „Skype“ programa.
„Reikia pabrėžti, kad tai nėra savarankiškas mokymasis (eksternas), kadangi kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek pamokų, kiek reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas. Visos pamokos surašytos į tvarkaraštį, kuris savo struktūra yra analogiškas tradiciniam savaitiniam pamokų tvarkaraščiui. Pavyzdžiui, per savaitę būna dvi istorijos, keturios matematikos ir t.t. pamokos. Kiekvieną pamoką mokiniai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis, gauna namų darbus ir t.t. Vieną kartą per mėnesį mokytojo nustatytu laiku vyksta kiekvieno dalyko vertinamasis testas“, – nuotolinio mokymo specifiką nusakė Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius Albinas Daubaras.
Didelis patogumas yra tai, kad mokiniai gali atlikti užduotis bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną. Esant rimtam pagrindimui, mokytojas turi teisę atidėti užduočių atlikimo terminą ilgesniam laikui.
Nuotoliniu būdu besimokantiems Lietuvos piliečiams mokslas nemokamas. Baigiamuosius dvyliktos klasės mokyklinius egzaminus abiturientai laiko Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, valstybinius – centruose su kitais Vilniaus miesto mokiniais Savivaldybės paskirtoje vietoje. Sėkmingai baigę kursą mokiniai gauna valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
Platus moksleivių ratas
Pasiteiravus, ar internetu su mokytojais bendraujantys moksleiviai nesimuliuoja, Vilniaus Ozo mokyklos vadovas sakė, jog pasitaiko visko, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia daug greičiau susekti nukopijuotus darbus nei tai pavyksta mokytojui klasėje.
Nuotolinis mokymo būdas yra patogus siekti vidurinio išsilavinimo tiek nepilnamečiams, tiek ir suaugusiesiems. Šis būdas labiausiai prigijo tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos moksleiviai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, JAE, Vokietijoje, Italijoje, Libane, Ispanijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Japonijoje, Egipte, Belgijoje.
Tačiau nuotolinis būdas tinkamiausia mokymosi priemonė yra ne vien emigrantams, bet ir kitiems asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje: neįgaliesiems ar turintiems psichologinių bendravimo problemų, dirbantiems, besilaukiančioms ar mažamečius auginančioms mamytėms, ilgai besigydantiems, dažnai užsienyje besitreniruojantiems sportininkams (vienas iš Ozo vidurinės mokyklos mokinių yra ir garsusis tenisininkas Ričardas Berankis), Lietuvos ambasadų darbuotojų užsienyje vaikams, asmenims, gyvenantiems toli nuo mokyklų, taip pat galėtų būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigose.
A.Daubaras pastebėjo, kad naujoviškas mokymosi būdas labai populiarėja. Jeigu pirmaisiais mokslo metais vienintelėje dešimtoje klasėje šiuo būdu mokėsi 25 moksleiviai, tai dabar devyniose klasėse iš viso mokslus kremta 334 moksleiviai. Daugiausia – vienuoliktokų, jų net keturios klasės.
Nuotolinio mokymo klasėse nepilnamečių moksleivių mažuma, dauguma yra vyresniojo amžiaus žmonės, o vyriausiajam – 36 metai. Didžiumą šio kontingento sudaro užsienyje gyvenantys moksleiviai (109), dirbantys asmenys (48) bei mamos, auginančios mažamečius vaikus (25).
Pagal kokius kriterijus atrenkami moksleiviai mokytis nuotoliniu būdu? „Griežto reglamento nėra. Paprastai suaugusiuosius priimame visus, o nepilnamečius – jeigu tam tikrai yra rimta priežastis“, – aiškino direktorius.
Pasiteiravus, ar internetu su mokytojais bendraujantys moksleiviai nesimuliuoja, Vilniaus Ozo mokyklos vadovas sakė, jog pasitaiko visko, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia daug greičiau susekti nukopijuotus darbus nei tai pavyksta mokytojui klasėje.
„Nereikia manyti, jog naujasis mokymo būdas yra labai tinkamas mokytis tinginiams. Tikrai taip nėra. Čia, kaip ir tradicinėje mokykloje, stebimas moksleivių lankomumas, nepažangiems daromos pastabos, reiškiami papeikimai ir net šalinama iš mokyklos. Mokymosi motyvacijos neturintiems moksleiviams mokytis tikrai yra sunku. Per metus vidutiniškai 10-15 proc. pašalinami iš mokyklos už nepareigingumą, o jų vietas užima kandidatų sąrašuose įrašyti asmenys.
Tačiau motyvuoti moksleiviai mokosi gerai. Jų valstybinių egzaminų rezultatai neretai būna net geresni nei tradicinės mokyklos abiturientų. Tokiems moksleiviams, sugrįžusiems į Lietuvą, nebūna jokių sunkumų integruotis į šalies švietimo sistemą – tęsti mokslus kolegijose ar aukštosiose mokyklose“, – pasakojo A.Daubaras.
Deja, kol kas nuotoliniu būdu galima mokytis tik 8-12 klasėse. Švietimo ministerija šiuo metu nagrinėja, kaip pagelbėti jaunesniems moksleiviams, dėl rimtos priežasties negalintiems lankyti tradicinės mokyklos.
Mokyklos direktorius atkreipė dėmesį, jog Vilniaus Ozo mokykla žemesnių (1-7) klasių užsienyje esantiems moksleiviams organizuoja lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos būrelius lietuvybei išlaikyti, taip pat sudaro sąlygas nuotoliniu būdu mokytis lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos modulių 8-12 klasių mokiniams. Šiuo metu šių dalykų modulių mokosi 26 moksleiviai, besimokantys Italijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos gimnazijose.
