„Ne tik KT nutarimų neįgyvendinimas yra problema, yra EŽTT sprendimai, kurie yra neįgyvendinti, nes tam nėra politinės valios“, – antradienį Seime sakė jis, paklaustas, kaip vertina teisingumo ministrės pareiškimą, jog neketina vykdyti KT sprendimo dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.
„Aišku, kad tai yra klausimas, kuris susijęs su politine kultūra, kurią reikia ugdyti, kurios reikia kantriai laukti pagerėsiant“, – teigė teisininkas.
Pasak jo, niekas kitas už Seimą šio darbo negali padaryti.
„Politinė kultūra reikalinga geresnė ir laikas reikalingas. Matyt, jis dar neatėjęs“, – svarstė kandidatas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos į teisingumo ministrus deleguota Rita Tamašunienė sakė, kad lyčiai neutralios partnerystės institutą Lietuvoje reikėtų reglamentuoti per Civilinio kodekso pataisas, sureguliuojant tokių asmenų ūkinius ryšius, o ne priimant atskirą įstatymą, kaip tai yra įpareigojęs Seimą padaryt KT.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano H.Šinkūno kandidatūrą į KT teisėjus pasirinko prezidentas Gitanas Nausėda.
Šis teisininkas yra dirbęs prezidento Valdo Adamkaus patarėju, Lietuvos banke, Vyriausybės kanceliarijoje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, pastaruoju metu užsiima akademine veikla.
Prisistatydamas Seimui kandidatas davė tris pažadus – teisėjo misiją vykdyti nešališkai ir atsakingai, vadovautis nuostata, kad „Konstitucija nėra kieno nors, o yra visų mūsų tautos bendras gėris“, būti santūrus ir garbingai bei sąžiningai tarnauti teisingumui.
Atsakydamas į klausimą, kas kelia didžiausią grėsmę teisinės valstybės pamatams, H. Šinkūnas sakė, jog kartais tai daro ir Seimas, ir teismai.
„Kitas dalykas, kuris kelia realią grėsmę teisinės valstybės principo viešpatavimai, yra valdžių padalijimo principo ne visada laikymasis iki galo, kada įgaliojimai tarp konstitucinių partnerių nėra gerbiami, kada bandoma įsiterpti vieni į kitų įgaliojimų sritis, problemų teisinės valstybės egzistavimui kyla“, – tvirtino teisininkas.
Antradienį per nenumatytą Seimo posėdį iš viso pateikti trys kandidatai į KT teisėjus.
Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, be H. Šinkūno Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
Seimui teikiamas KT teisėjų kandidatūras svarsto parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.
Seimas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
