Prieš keletą savaičių parduotuvių lentynas nuklojo kaukės, moliūgai, perukai ir kiti Helovino atributai.
„Nors ši šventė ne tokia populiari kaip Vėlinės, vis dėlto yra ją švenčiančiųjų, todėl mes neignoruojame Helovino“, – sakė „RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Rasa Juodkienė.
„Kasmet Helovino šventės prekių nuperkama vis daugiau, tačiau joms nepavyti Vėlinių žvakučių ir gėlių poreikio“, – teigė bendrovės „Palink“, valdančios prekybos centrus IKI, komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
Didesnio susidomėjimo Helovinu tikisi naktiniai klubai ir barai, kurių dauguma sostinėje rengia šios siaubo šventės linksmybes.
Helovino šventimas Lietuvoje tai tas pats, kas juodaodžiai amerikiečiai žaidžiantys lietuvių komandose – importas. Sakė etnologas L.Klimka.
Sostinės mokyklos ir darželiai Helovino nešvenčia. Šiose įstaigose prioritetas teikiamas Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms.
Vilniaus lopšelio-darželio „Užupiukas“ direktorė Violeta Kairevičienė „15min“ sakė, kad darželinukai prieš Vėlines eina į netoliese esančias Bernardinų kapines, uždega žvakučių, darželyje piešia ir su auklėtojomis kalba šia tematika.
Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius sakė, kad mokykloje gajos Vėlinių, o ne Helovino tradicijos.
„Helovinas linksma šventė, tačiau ji nėra tradiciška. Mūsų moksleiviai kasmet pamini Vėlines“, - teigė jis.
Anot gimnazijos direktoriaus, mokiniai kasmet Vėlinių išvakarėse Antakalnio kapinėse aplanko negimusių kūdikių kapus ir ten gieda giesmes.
Helovinas neprigijo ir Šeškinės vidurinėje mokykloje.
„Prieš kelerius metus, kai tik šventė atklydo į Lietuvą, kai kuriose klasėse vyko Helovino renginiai, tačiau tik pavieniai. Ši šventė neprigijo“, – teigė Vilniaus Šeškinės vidurinės mokyklos direktorius Antanas Kalinauskas.
Pasak Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Audriaus Tavoro, Helovinas mokykloje neprigijo, nes tuo metu kasmet moksleiviai atostogauja.
„Jei ir švenčia Heloviną, tai su draugais, bet tikrai ne mokykloje“, – sakė A.Tavoras.
Pastangos ne veltui
„Džiugu, kad mūsų pastangos aiškinti mokytojams, kad tradicijos yra svarbu, nenueina veltui. „Helovino šventimas Lietuvoje yra tas pats, kas juodaodžiai amerikiečiai žaidžiantys lietuvių komandose – importas“, – sakė etnologas Libertas Klimka.
Anot jo, tradicijų negerbimas ir jų nevertinimas veda prie svarbių tautos požymių praradimo.
„Taip silpninama tauta ir valstybė“, – įsitikinęs L.Klimka.
Visgi etnologas pripažįsta, kad vaikams nereikėtų daug ir dažnai kalbėti apie mirtį.
Žalos neįžvelgia
„Kai vaikams akcentuojamos tradicinės šventės ir apie tai kalbama jiems suprantama kalba, nieko čia blogo. Taip vaikai supranta savo šeimos ryšius, istoriją. Tačiau, kai bandoma suderinti kažkokias tradicijas ir šou, vaikai susiduria su dviem skirtingomis informacijomis ir jiems sunku suvokti, jos susimaišo“, – sakė psichologas Gediminas Navaitis.
Psichologo teigimu, yra 2 skirtingi būdai vaikams pasakoti apie mirtį: priminti jiems artimus mirusius žmones ir bauginti vaikus mirtimi. Šis bauginimas, anot G.Navaičio, būdingas Helovinui ir šis tai labiausiai gali pakenkti vaikams.
Mirusiųjų šventės
Etnologas L.Klimka pasakojo, kad Visų šventųjų diena krikščioniškame pasaulyje švenčiama nuo VII amžiaus, Vėlinės – nuo X. Jų tikslas – susiburti šeimoms, giminėms ir prisiminti mirusiuosius, jų gerąsias savybes bei pabūti su vėlėmis. Šios šventės prigijo Lietuvoje, nes tuo metu dar pagonimis buvę lietuviai taip pat turėjo panašių švenčių.
