Šeštadienį iš Smiltynės į Nidą pėstute ėjusi vilnietė Zita stebėjosi nepriekaištingame paplūdimyje vis mačiusi smėlyje įstrigusius maišus. „Jie didžiuliai, balti. Panašūs į tuos, kuriuos naudoja turgaus prekeiviai. Ir jų tiek daug – 44 kilometrų ruože jų buvo kokia 50. Daugiausiai prie pat vandens. Tobulas Neringos pajūris ir tie balti-mėlyni maišai“, – stebėjosi žygeivė.
Smėlyje įstrigusių maišų buvo visame pajūrio ruože. Didžiausias atstumas tarp jų – 2 kilometrai. Žygeiviai vis bandė spėlioti, kas tokius didžiulius maišus, sunkiai suyrančius natūraliomis sąlygomis, išmetė.
Neringos komunalinio ūkio direktorė Danguolė Seselskytė apžiūrėjusi maišų fotografijas teigė, jog tokius maišus, lyg naudojamus statybose, tenka rinkti jau nuo žiemos.
„Panašu, kad tai maišai, naudojami statybiniam laužui laikyti. Nuo žiemos jūra vis meta juos į krantą. Vis surenkame. Tačiau ir tai padaryti nėra lengva. Jie dideli, išmesti prie pat kranto linijos, jau užnešti smėliu, tvirtai įkibę į gruntą. Iškelti juos reikia daug jėgų“, – teigė pašnekovė. Anot jos, daugiausia tokių maišų buvo rasta ties Pervalka. Bangos vis išmeta jų ir komunalininkams tenka vykti į pliažus. Kai kurie jų užnešti smėliu ir jūra vis išplauna.
Įtariama, kad šie maišai į jūrą pateko iš kažkurio laivo.
D.Seselskytė prisiminė, kaip prieš kelerius metus į krantą jūra metė lentas – taip pat prarastą laivo krovinį.
Klaipėdiečiai dar puikiai prisimena, kaip bangos po audros į krantą metė apelsinus, kitus maisto produktus.
