Šiemet Lietuvoje minime valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Bet 1918-ieji svarbūs ir tuo, kad tais metais buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, o į kraštą įsiveržė Raudonoji armija. Prasidėjo egzistencinės kovos periodas, kuris baigėsi 1920 m. mūšiu prie Širvintų ir Giedraičių ir 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu. Konferencija skiriama moderniojo valstybingumo ir modernios Lietuvos kariuomenės šimtmečiams, tačiau temiškai apima gerokai platesnį chronologinį lauką: nuo baltų genčių iki informacinių karų.
Karo istorija – tai ne tik mūšių, kariuomenių ir karų analizės. Dažnai karo istorikai susitelkia į karą ir imasi analizuoti kariuomenių veiksmus, jų aprūpinimą, judėjimą, strategijos ir taktikos klausimus. Bet esmių esmė yra tų karų ir kariuomenių poveikis visuomenėms, kaip šie procesai paveikė ir veikia visuomenių kaitą, kokias suformuoja patirtis ar stereotipus, kokį poveikį daro dar ilgus dešimtmečius po karo. Tikimės, kad konferencija „Karas ir visuomenė“ padės giliau pasinerti į šį platų tyrimų lauką – pabrėžė organizatoriai.
Tai jau ne pirma konferencija Nidoje skirta karo istorijai, kurią Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas organizuoja kartu su Thomo Manno kultūros centu, remiant Neringos savivaldybei bei Neringos muziejams. 2016 m. rugsėjo 16–17 d. Nidoje vyko konferencija „Teisė sukilti“, 2017 m. sausio 19–20 d. Nidoje, Thomo Manno memorialiniame muziejuje, vyko mokslinė konferencija „Lietuviai Didžiajame kare ir Didysis karas Lietuvoje“.
Šiais metais konferenciją iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, suteikusi finansinę paramą Thomo Manno kultūros centro veiklai. Esant palankiai situacijai, organizatoriai tiki, kad ir 2019 m. Nidoje rinksis karo istorikai diskutuoti aktualiomis temomis, ypač susijusiomis su laisvės kovų istorija ir 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovomis, kurių šimtmetį artimiausiais metais minėsime.
