Nuo rytojaus 24 knygas bus galima išvysti prie V.Biržiškos skaityklos parengtoje ekspozicijoje.
„Visa mūsų šeima yra susijusi su VDU: tiek tarpukario laikotarpio, tiek ir dabartiniu. Aš ir mano brolis esame VDU absolventai. Norime ir kitus universiteto absolventus paskatinti nenutraukti ryšių su universitetu, pagalvoti apie įvairias iniciatyvas bei projektus“, – sakė VDU Socialinės gerovės fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Jos iniciatyva į VDU sugrįžo prof. Z.Ivinskio knygos.
Knygos ilgai slėptos
Į universitetą grąžintų knygų istorija nekasdieniška. Kaip pasakojo prof. Z.Ivinskio artimieji, akademikas knygas ilgą laiką saugojo savo namuose Žaliakalnyje. 1944 m. sovietų valdžiai okupavus Kauną, prof. Z.Ivinskis pasitraukė į Vakarus. Jo sesuo Bronė Ivinskytė-Barzdienė drauge su artimais giminaičiais pasirūpino vertingos brolio bibliotekos pervežimu ir paslėpimu. Knygos buvo vežamos mediniais ratukais, paslapčia. Vertingiausios iš jų buvo gabenamos į Jėzuitų gimnaziją ir paslėptos po grindimis. Tikėtasi, kad okupacija ilgai netruks, o knygos ten bus saugios. Deja, šios dalies knygų tolesnis likimas nežinomas. Kitą dalį knygų savo namuose paslėpė pati B.Ivinskytė-Barzdienė. 1963–1964 m. knygos buvo perkeltos pas jos draugę į namo rūsį Vilijampolėje, o vėliau Z.Ivinskio dukterėčia Aušra Barzdaitė-Pivorienė knygas išsigabeno į Vilnių. Didžioji jų dalis šeimos sutarimu buvo perduota Plungės Žemaičių muziejui. Likusias 24 knygas, anksčiau priklausiusias VDU bibliotekai, profesoriaus artimieji sugrąžino universitetui.
