„Džiaugiuosi sėkmingu grįžimu komandos. Tie planai, kuriuos mes misijos metu turėjome, mes net juokaudavom, kad dienos bėgyje iš plano A gali virsti planas B, C, D ir kartais raidžių neužtenka“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo iš misijos grįžęs komandos vadovas Gediminas Šukšta.
Anot jo, sunkiausia misijos dalis buvo išgyventi sudėtingas oro sąlygas.
„Pati komanda ir tas užsidegimas, ir tas atsidavimas, kurio iš tikro buvo daug. Bet tai nebuvo problema, žmonės norėjo, degė darbu ir stengėsi dirbti. O klimatas, pagrindinis mūsų priešas šiuo atveju buvo karštis, nuolatinis karštis, nuo pat ryto karštis. Atitinkamai tai sukelia visokiausių ir sveikatos problemų, ir perkaitimų“, – teigė komandos vadovas.
„Tai dienos bėgyje mes susiorientavom, truputėlį pakeitėme savo darbo organizavimo principus, nebeleidome visos komandos iškart, leisdavome daliai jos pailsėti. Susiradom kondicionuojamas patalpas netoli mūsų stovyklavietės, kur rekomenduodavom savo gelbėtojams, kol jie nėra operacijoje, laukti, neperkaisti“, – pasakojo G.Šukšta.
Kaip teigė komandos vadovas, pirmiausia vykdavo paieška siekiant įsitikinti, ar yra gyvųjų, o fiksavus gyvybę – gelbėjimo darbai.
„Mes dirbome aštuoniuose taškuose. Tai nebūtinai yra skirtingi adresai, tai gali būti ir vieno didelio pastato du skirtingi taškai. Tai mes dirbom aštuoniuose taškuose, mums pavyko ištraukti septynis kūnus, bet paskutinė operacija, kuri vyko iš trečiadienio į ketvirtadienio rytą, faktiškai mes ketvirtadienį pusę šešių baigėm savo operaciją, tai buvo indikacijos, tiek šuniukai, tiek mūsų įranga seisminė parodė, kad ten lygtai galimas gyvas žmogus. Tai stengėmės, dirbome iki pat ryto, kol neprisikasėme iki to taško. Deja, nepasitvirtino tos indikacijos“, – sakė G.Šukšta.
Pasak jo, žemės drebėjimo padarinių mastas buvo didesnis nei 2023 metais Turkijoje, kur taip pat vyko gelbėtojų komanda.
„Jeigu mes Turkijoje dirbdami galėjom tikėtis rasti žmonių, nes pats sugriuvimas būdavo su daug ertmių, tai čia šiuo atveju didesnė dalis pastatų, tai vadinamas angliškai tai yra pancake, tai yra blynų pyragas, kai sugula visos perdangos į vieną krūvą ir ten tikimybė išgyventi faktiškai yra nulinė“, – teigė G.Šukšta.
Pasak jo, du komandos nariai medikai liko Venesueloje tęsti darbų: „Buvo nuspręsta, kad jų rankų reikia tęsiant skubios medicinos pagalbos komandos veiklą“.
Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad jeigu ateityje bus poreikis, Lietuva svarstytų galimybę siųsti į Venesuelą dar vieną gelbėtojų komandą.
„Čia priklausys nuo prašymo, nuo sprendimų, matysim ateity, jeigu reikės, tikrai svarstysim. Noriu pabrėžti, kad iš mūsų regiono faktiškai tik mūsų misija ir buvo išvykusi, greičiausiai galbūt kaimyninės šalys nuspręs vykti ten, matysim pagal situaciją“, – žurnalistams sakė V.Kondratovičius.
„Neįkainojama patirtis“
Misijos veiklą koordinuojančio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad gelbėtojai įgavo „neįkainojamos patirties“, kurią galės perduoti kitoms komandoms ir jaunesniems specialistams.
„Humanitarinė dedamoji yra pati svarbiausia, pagelbėti kitai šaliai, kitiems žmonėms, bet ir tos patirtys yra neįkainojamos. Jokios pratybos neatstos realių veiksmų, kuriuos mūsų komandos atliko. (...) Niekad neatkursi tokių scenarijų, tokių sukomplikuotų situacijų pratybų metu“, – žurnalistams teigė V.Vitkauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla taip pat kalbėjo, kad patirtys leis didinti kvalifikaciją ir kompetencijas.
„Mūsų kolegos bus ne vieną dieną, ne vieną mėnesį ir galbūt ne vienus metus patys geriausi lektoriai dėl darbo griuvėsiuose, ieškant žmonių, traukiant žmones. Tai gyva patirtis ir tikrai, kai žmonės pailsės, bus, jausis, kad yra pasirengę tarnystei, tai tikrai išnaudosim jų tas savybes tam, kad mokyti, ugdyti, didinti kvalifikaciją ir kompetencijas kitiems mūsų kolegoms“, – sakė R.Požėla.
„Kad bet kuris ugniagesys gelbėtojas iš esmės būtų pasiruošęs vykdyti tokią misiją“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, birželio pabaigoje Venesueloje vienas po kito smogė 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai, po kurių žuvo per 4,5 tūkst. žmonių, keliolika tūkstančių – sužeisti, gelbėtojai tebeieško tūkstančių dingusiųjų be žinios.
Savo ruožtu Lietuvos Vyriausybė į pagalbą išsiuntė dvi – medikų ir gelbėtojų – komandas.
Pastarąją sudarė 20 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, 2 Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis ir 2 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai.
Komanda buvo atsakinga už gelbėjimo ir paieškos darbus sugriautose gyvenvietėse.
Tuo metu antroji komanda, kurią sudaro 20 specialistų – 15 medikų iš įvairių šalies sveikatos priežiūros įstaigų ir penki Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) logistikai, Venesueloje teikė skubiąją medicinos pagalbą vietos gyventojams. Planuojama, kad į Lietuvą ji sugrįš penktadienį.
