Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas teigė, jog Europos Vadovų Tarybos susitikime žlugo Atominės elektrinės darbo pratęsimo galimybė. Pasak J.Karoso, prie to prisidėjo ir nesėkmingo referendumo dėl jos darbo pratęsimo rezultatai.
„Abišalos planas žlugo, o Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo problema kabo ant plauko“, – teigė J.Karosas.
Pasak jo, šiuo metu prasideda savotiškas atominių elektrinių renesansas, tačiau, deja, Lietuvos elektrinė yra senoviško tipo. „Mūsų reaktorius yra senoviškas. Jei tik kas įvyktų, tai Europos valstybių akyse būtų sukompromituota pati atominių elektrinių idėja. Vadovų Tarybos dokumentuose įrašyta, kad iki metų pabaigos reikia paruošti Baltijos valstybių energetinio gelbėjimo planą“, – teigė J.Karosas.
„Manau, kad kitais metais, kai pirmininkaus Švedija, tas planas bus pradėtas įgyvendinti pakankamai efektyviai“, – tikisi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Pergalės net nesitikėjo?
Pasak J.Karoso, jau iš pradžių visi žinojo, kad IAE darbo pratęsimo tikėtis negalima, nors Vyriausybė privalėjo išbandyti viską. Kaip teigia J.Karosas, tas ir buvo padaryta. „Mes padarėm viską ir mūsų sąžinė rami. Jei neišėjo, šiuo atveju ne mes dėl to kalti“, – apie IAE uždarymo klausimą kalbėjo parlamentaras.
Mes padarėm viską ir mūsų sąžinė rami. Jei neišėjo, šiuo atveju ne mes dėl to kalti, – sakė J.KarosasJ.Karosas pridūrė manąs, kad ekspremjeras ir derybininkas dėl IAE darbo pratęsimo Aleksandras Abišala savo misijos dar nebaigė. „Aš galvoju, kad šie dalykai dar rutuliosis. Nežinau, ar tuo užsiims nauja Vyriausybė, bet dėl elektrinės, manau, kad derybos savo galimybes jau išsėmė“, – teigė J.Karosas.
Savo pralaimėjimą derybose per susitikimą su Europos Vadovų Taryba pripažino ir pats derybininkas A.Abišala. „Aš vertinu tai kaip savo pralaimėjimą“, – sakė A.Abišala.
„Bet pralaimėjome tik šitoje dalyje. Prisiminkime kovo mėnesį, mes kalbėjome apie veiksmų planą Lietuvos energetiniam saugumui garantuoti. IAE darbo pratęsimas buvo jo ir dar yra jo dalis, kol rasim perspektyvų“, – postringavo A.Abišala.
Ekspremjeras tikino, jog egzistuoja ir „ilgoji plano dalis“. „Dėl jungčių, dėl alternatyvių tiekimo kanalų, dėl dujų jungčių, dėl generavimo pajėgumo – viskas planuojama gana neblogai“, – mano pats A.Abišala.
Priklausomi nuo kaimynių
Baltijos jungčių plano ruošimą jau patvirtino Europos Vadovų Taryba. Pasak A.Abišalos planas turi būti pateiktas iki gruodžio mėnesio, o ne iki kitų metų rudens. Be to, Vadovų Taryba išreiškė palankią Lietuvai poziciją dėl anglies dioksido išmetimo po IAE uždarymo. Svarstyta ir patvirtinta galimybė Lietuvai gauti papildomų taršos leidimų nuo 2013 iki 2020 metų, uždarius elektrinę.
Nepaisant to ekspremjeras prisipažino pralošęs dalį derybų. Nors gruodžio mėnesį Taryba duos galutinius atsakymus, tačiau jau dabar A.Abišala ragina nusiteikti, jog elektrinės darbo pratęsimui bus labai pasipriešinta.
A.Abišala pabrėžė, kad jungčių nutiesimas priklauso ne tik nuo Lietuvos pastangų.
„Jei Lenkija, tarkim, nepasistatys savo vidaus tinklų stipresnių negu dabar, mes negalėsime pereiti per Lenkiją į Vakarų Europą. Jei Latvija nesustiprintų savo vidaus tinklų, tai jungtis su Švedija ateitų tik į vieną šalį, tačiau reikia, kad ji ateitų į visą rinką“, – teigė A.Abišala.
Jungtys dar neatsiras porą metų. Ekspremjero teigimu, savo darbą jis norėtų tęsti, jei tik Vyriausybė jį vėl samdytų, kai šių metų pabaigoje baigsis jo darbo sutartis.
