Kasdien skaitydamas darbo skelbimus, siųsdamas gyvenimo aprašymus bei užsiregistravęs įdarbinimo agentūroje per keletą savaičių Titas taip ir negavo nuolatinio darbo. Šiek tiek pinigų lietuvis kartais užsidirbdavo padėdamas perkraustymo kompanijos vairuotojams pernešinėti baldus, tačiau su jais dirbdavo tik retkarčiais.
Išbandęs populiariausius darbo paieškos metodus vyrukas nutarė tiesiog pasivaikščioti po barus ir restoranus bei padalinti savo gyvenimo aprašymus jų vadovams. Ši paprasta strategija netruko pasiteisinti ir vaikinas vos trečiame bare, į kurį užėjo, sulaukė pasiūlymo.
Tito patirtis vadovams pasirodė tinkama, o entuziazmas ir pastangos mokytis – vertos dėmesio, tad tą pačią dieną jaunuoliui pasiūlytas nuolatinis darbas.
Įrodyti, ką sugeba, lietuviui pasiūlyta valandomis, kai bare lankosi daugiausia žmonių, tad pirmąją darbo dieną jis pradėjo pavakariais. Tito patirtis vadovams pasirodė tinkama, o entuziazmas ir pastangos mokytis – vertos dėmesio, tad tą pačią dieną jaunuoliui pasiūlytas nuolatinis darbas.
„Kai pradėjau dirbti, žmonių buvo nemažai, tad nešiojau tuščius indus, nurinkinėjau stalus. Purvinus indus dėjau į indaplovę, išplautus – džiūti. Sumažėjus klientų mane mokė dirbti su kasos aparatu. Taip pat mokiausi aptarnauti klientus prie staliukų“, – apie pirmąją dieną pasakojo vaikinas.
Nors anksčiau, kalbantis dėl galimybės dirbti bare, vadovas teigė, kad dalis uniformos vaikinui bus duota, pirmąją dieną tinkamų darbo marškinėlių dar neturėjo, tad Titas darbavosi su savo marškiniais.
„Užduotys priklauso nuo laiko – kai daugiau žmonių, dariau vienus dalykus, kai mažiau – kitus. Man mokės minimalią algą – 6,70 svaro sterlingų už valandą“, – atviravo Titas. Iš pradžių darbdaviai vaikinui siūlo dirbti 35 valandas per savaitę, tačiau jei jis norės, galės dirbti ir daugiau.
Per laisvadienius galėsiu dirbti su perkraustytojais, jei jiems manęs reikės.
Pirmąją algą Titas gaus tik po mėnesio, tačiau lėšų išgyventi užteks. Taip pat lietuvis neatmeta galimybės pasidarbuoti papildomai. „Per laisvadienius galėsiu dirbti su perkraustytojais, jei jiems manęs reikės. Kai būsiu įtrauktas į baro darbo tvarkaraštį, skambinsiu perkraustytojams ir pasakysiu, kuriomis dienomis būsiu laisvas“, – planavo vyrukas.
„Vadybininkės teigimu, darbuotojai gauna ir nemažai arbatpinigių, bet aš dar nežinau, kiek jų būna, reikia „įsidirbti“, tada matysiu. Man sakė, kad kartais gali reikėti važiuoti namo naktimis, nes darbas baigiasi vėlai. Savaitgaliais dirba ilgiau nei darbo dienomis“, – apie darbo valandas pasakojo lietuvis.
Džiaugiasi pagaliau pasiekęs savo
Jau po pirmosios bandymo dienos Titui pasiūlyta pasirašyti ilgalaikę darbo sutartį. Vadovas taip pat duos dokumentą, patvirtinantį, kad vaikinas turi darbą, kurio reikia norint atsidaryti banko sąskaitą, tad išnyks ir ši, ilgai Titui ramybės nedavusi, problema.
„Darbo ten tikrai nemažai, tik spėk suktis, bet visų svarbiausia, kad pagaliau turiu nuolatinį darbą. Be manęs, ten darbuojasi dar keturi barmenai, tačiau tai nėra toks darbas, kaip gali pasirodyti. Visą dieną ne tik stovi prie baro, bet ir darai kitus būtinus darbus, priimi užsakymus, valai stalus ir panašiai“, – darbo bare subtilybes atskleidė lietuvis.
Neturėdamas darbo Londone vaikinas išleido visus iš Lietuvos atsivežtus pinigus, o nesėkmės įsidarbinti žlugdė jo viltis sutaupyti pinigų. Šis darbo pasiūlymas buvo tarsi šviežio oro gūsis naujojo emigranto gyvenime.
„Džiaugiuosi gavęs šį pasiūlymą, bet man dar reikia įsitikinimo, kad viskas bus gerai, kad darbas iš tiesų bus nuolatinis, pirmą dieną dar sunku kažką pasakyti. Vadybininkė atrodo labai draugiška ir supratinga, iš karto nereikalavo iš manęs nuverstų kalnų, suprato, kad viską išmokti reikia laiko. Norėjau būtent tokio darbo, kai atvažiuodamas iš Lietuvos svarsčiau apie padavėjo ar barmeno darbą“, – savo sėkme džiaugėsi vyrukas ir tikėjosi, kad viskas bus taip, kaip jis norėjo atvykdamas į Londoną.
Norėjau būtent tokio darbo, kai atvažiuodamas iš Lietuvos svarsčiau apie padavėjo ar barmeno darbą.
Titas kaip privalumą įvardijo ir tai, kad baras – alaus, o ne kokteilių. Mat jame nėra labai daug ir sudėtingų kokteilių, taip pat – nedidelis meniu, tad nebus sunku greitai įsiminti patiekalus.
Iš pradžių vaikinas mokomas dirbti su kasos aparatu bei įsisąmoninti visas savo pareigas, o meniu mokymasis laukia kiek vėliau: „Vadybininkė supranta, kad per vieną dieną visko neišmoksiu, man tokia sistema patinka, viskas daroma žingsnis po žingsnio.“
Lietuvis neslėpė, kad turi galvoti, kaip teisingai padaryti vieną ar kitą darbą, tačiau žiūrėdamas į naujuosius kolegas vaikinas tiki, kad netrukus dirbs puikiai.
„Tai – pati pradžia, to neatsimenu, ano neatsimenu, padavėjos dirba greitai, atrodo, net nežiūrėdamos ir automatiškai viską atlieka. Ir aš greitai taip dirbsiu“, – juokėsi Titas.
Kadangi lietuvis tėvynėje yra dirbęs klube, daugumos dalykų mokytis nuo nulio jam nereikės. Darbas su kasos aparatu panašus visose maitinimo įstaigose, tereikia įsiminti skirtingas kombinacijas. Taip pat vaikinui naujajame darbe atrodo paprasčiau aptarnauti klientus, mat Lietuvoje už baro stovėdami trise su kolegomis turėdavo aptarnauti kur kas daugiau žmonių nei čia.
„Kol kas viskas atrodo labai neblogai. Dar sunku pasakyti, kaip viskas klostysis, bet aš stengsiuos ir tiek“, – paklaustas, kaip įsivaizduoja savo ateitį naujajame darbe, kalbėjo Titas.
