„Nėra kažkokių slaptų užmačių. Norime padaryti taip, kad būtų daugiau demokratijos, daugiau laisvės ir daugiau galimybių tiems patiems žurnalistams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Seime sudaryta darbo grupė LRT valdysenai peržiūrėti darbą turėtų baigti kitą savaitę ir pateiks parlamentarams pasiūlymą, kaip keisti transliuotojo valdymą.
Anksčiau darbo grupė sutarė, jog turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, nuo 12 iki 15 narių padidintas LRT tarybos narių skaičius, įsteigtas ją aptarnaujantis biuras.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas, sutarta palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo.
Darbo grupėje atsisakiusios dalyvauti Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė trečiadienį feisbuke pareiškė, kad pasiūlymai yra „daug blogesni nei pirminiai valdančiųjų pasiūlymai“ keisti LRT vadovo atleidimo tvarką, pernai metų pabaigoje sukėlę protestus.
Ji kritikuoja idėją įstatyme numatyti kitus LRT direktoriaus atleidimo pagrindus, nei nustatyta dabar, siūlymą dėl vadovo atleidimo balsuoti slaptai bei riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant transliuotojo turinį.
I.Ruginienė apgailestavo, kad, užuot dalyvavusi darbo grupėje, Žurnalistų profesionalų asociacija perkėlė diskusijas dėl LRT į feisbuką.
„Ta pati asociacija, kitos suinteresuotos pusės per tuos didžiulius protestus parašė ir reikalavo didesnių diskusijų, platesnio aptarimo, platesnio keitimo šito įstatymo. Seimas įsiklausė ir suprantama, kad kai tu pradedi platesnį aptarimą, kai tu įtrauki daugiau įvairių grupių, tai tas platesnis aptarimas ir įvyksta“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai dabar ko man labiausiai gaila – gaila, kad ta pati asociacija nedalyvauja šitame procese. Tai tikrai skatinu visas puses (...) dalyvauti procese, išreikšti savo nuomonę, ginti ją savo argumentais ir taip prisidėti prie galutinio (įstatymo – BNS) varianto“, – pridūrė ji.
„O dabar nutinka taip: tai vienas ateina, išeina, tai kitas ateina, išeina, tada matome santykių aiškinimąsi „Facebook“ kanale. Man atrodo, tai nėra tas tikrasis darbas“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Vėliau iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
