„Šiandien tikrai signalų, kad galėtų būti tam tikri puolimo momentai čia ir dabar, nėra. Be abejo, reikia neatmesti ir to momento, kad mes gyvename labai arti konflikto zonos. Mes esame kaimynai su Baltarusija, ir įvairių provokacijų, hibridinių atakų yra ir mes su tuo susiduriame beveik kiekvieną dieną“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Bet tam ir reikalingas stiprus pasirengimas duoti reikiamą atsaką, adaptuotis ir pritaikyti mūsų strateginius saugumo planus prie šių dienų realijų“, – kalbėjo ji.
Rusijai ribojant prieigą prie socialinių tinklų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Kremlius taip elgiasi, siekdamas užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių.
Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cakhna), komentuodamas Ukrainos prezidento pareiškimą, teigė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Kyjivas ne kartą teigė, jog Rusija gali pulti ne tik ją, bet ir Baltijos šalis.
Estijos diplomatijos vadovo teigimu, tokie Ukrainos pareiškimai nelengvina bendradarbiavimo, o V. Zelenskio žodžiuose nėra tiesos, nes estų žvalgyba nefiksuoja, kad Rusija telktų kariuomenę ar kokiu nors kitu būdu ruoštųsi atakai prieš Baltijos šalis.
„Pritarčiau, kad tikrai mes turime vengti gąsdinimo retorikos, tuo labiau, kad prielaidų tokiai retorikai nėra. Jeigu mes matytumėme, kad tam yra prielaidos, tai, matyt, ir mūsų retorika keistųsi“, – teigė I. Ruginienė.
