Gyvena šeši vaikai
„Kai mes čia tik atsikraustėm, atsisėdau ant lovos ir sėdėjau, buvo taip gera“, – paklausta apie pirmus įspūdžius naujuose namuose po ne vienerių metų, praleistų globos namuose, sako kokių 11–12 metų mergaitė. Ji vienu kambariu dalijasi su drauge, o iš viso šiame šeimynos bute gyvena šeši vaikai: trys mergaitės ir trys berniukai.
Vyriausiai mergaitei – 14 metų. Ji abejingiausia į svečius užsukusiems L.Kukuraičiui ir Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.
Mažiausias – šešerių. Jis čia gyvena su broliu. Taip pat šeimynoje yra dar vienas brolis ir sesuo. Mažasis lanko darželį, kiti vaikai – mokyklas.
Visi linksmi ir iš pažiūros išties patenkinti savo naujais namais. Šeimyna į erdvų butą, kuriame yra keturi miegamieji ir bendra svetainės bei virtuvės erdvė, du vonios kambariai, atsikraustė neseniai. Du iš vaikų gyvena po vieną kambaryje, dar dvi mergaitės ir du berniukai – po du.
„Vaikai globos namuose labai laukia, kada galės kraustytis į tokius šeimynos namus. Vos pasakome, kad jau turime butą, ruošiasi, pakuojasi daiktus. Todėl norėtųsi, kad procesas vyktų greičiau, galvojame apie tuos, kurie liko globos namuose – tai vyresni vaikai, nes pirmiausia iškraustėme mažuosius“, – prie arbatos puodeliais ir sumuštiniais bei pyragais nukrauto stalo ministrui ir merui sakė „Žolyno“ globos namų direktorė Ieva Norkienė.
Be namų – dar dvi šeimynos
Pirmoji šeimyna iš „Žolyno“ globos namų išsikraustė 2014 metais. Praėjo beveik treji metai ir dar ne visi vaikai turi tokius namus, kur gyvena vos šeši vaikai, o ne 30 ar dar daugiau.
„Pasisekė iškelti tris šeimynas. Šiemet iškėlėme vieną, o netrukus – ir dar vieną iškelsime balandžio mėnesį. Didelis iššūkis Vilniaus mieste yra surasti atitinkamus butus, nes yra higienos normos, reikalavimai, kiek kiekvienam vaikui bus kvadratinių metrų ir t.t. Tad tinkamą butą už tinkamą kainą yra tikrai didelis iššūkis rasti“, – sakė I.Norkienė.
Didelis iššūkis Vilniaus mieste yra surasti atitinkamus butus, nes yra higienos normos, reikalavimai, kiek kiekvienam vaikui bus kvadratinių metrų ir t.t., – sakė I.Norkienė.
Savo eilės laukia dar dvi šeimynos. Taip yra, anot I.Norkienės, nes prie reorganizuotų „Žolyno“ globos namų ir perkrausčius tris šeimynas, buvo prijungti globos namai „Mintis“ su keturiomis šeimynomis, kurias reikės iškelti. Viena namus jau turi, balandį turės dar viena, o „Minties“ globos namuose liks dar dvi šeimynos. Tuomet šie dveji Vilniaus globos namai bus reorganizuoti – vaikai gyvens šeimynose.
Persikraustyti, kai butas jau paruoštas, šeimynai užtrunka apie porą mėnesių. Jeigu būtų mažiau biurokratinių dalykų, įvairių reikalavimų ir nurodymų, procesas judėtų greičiau – galbūt globos namų Vilniui jau ir nebereikėtų.
„Vaikai keičiasi. Jie pradeda keistis jau nuo tada, kai pasakome, kad turime dar vieną butą, tuoj kelsimės. Vaikai pakuojasi savo daiktus, važiuoja, dažo, renkasi spalvas, džiaugiasi. Džiaugiasi ir suradę draugų kaimynystėje, tiesiog šeimyniškas gyvenimas užverda“, – pasakojo I.Norkienė.
Dirba šešios darbuotojos
„Šeši vaikai, šeši darbuotojai. Dviese – dieną, o vakare ateina naktinė keisti. Ji suguldo vaikučius, o ryte prikelia, paruošia pusryčius, išleidžia į mokyklą, tada mes ateiname ir pakeičiame naktinę darbuotoją. Dieną vaikai pietus valgo mokykloje, tik savaitgaliais gaminamės“, – pasakojo šeimynoje dirbanti socialinė darbuotoja Jadvyga.
Vaikai sutaria, sako Jadvyga, nes įpratę būti kartu, broliai ir seserys nėra išskiriami. „Yra artimųjų, kurie lanko – močiutės, tetos, net tėvų yra, kurie ateina, aplanko. Jie patenkinti matydami, kaip vaikai gyvena. Turime rėmėjų, ateina studentai iš Vilniaus universiteto, padeda vaikams ruošti pamokas, palydi savaitgaliais į kokį filmą ar renginį. Veiksmas vyksta 24 valandas per parą. Vaikai yra labai savarankiški, moka viską – ir susitvarkyti, ir pažaisti, ir pabendrauti“, – apie kasdienybę pasakojo Jadvyga.
Vilniaus mero R.Šimašiaus teigimu, prieš pusantrų metų į atskirą butą išsikraustė pirmoji šeimyna. „Rezultatai pasiteisino su kaupu, vaikai tampa draugiškesni, mažiau agresyvūs, bendruomeniškesni, labiau pasitiki savimi. Mokymosi rezultatai pagerėja. Viskas tik į gera, jokių neigiamų pasekmių nėra. Vaikai jaučiasi normaliai, miestiečiais. Jau ne vieną tokią šeimyną turime, globos namuose vaikų lieka vis mažiau. Kadencijos pabaigoje iš keturių vaikų globos namų liks daugiausia vieneri, nebent tie, kur vaikai auga su didele negalia ir kitokios sąlygos jiems nelabai tinka“, – kalbėjo meras.
Ar reikia dviejų vonių?
Vaikai yra labai savarankiški, moka viską – ir susitvarkyti, ir pažaisti, ir pabendrauti, – pasakojo Jadvyga.
Jis pasidžiaugė ir dialogu su dabartine Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybe, nes su ankstesne susitarti buvę sunku – Vilnius planavo 2020 metais jau neturėti vaikų globos namų, o SADM žadėjo tada turėti tik planą, kaip tuos namus naikinti.
Su ministru į šeimyną atvykęs meras neslėpė kalbėjęs ir dėl biurokratinių sunkumų, tam tikrų nustatytų reikalavimų, kurie sunkina šeimynų iškraustymo procesus. Tarkim, reikalavimas bute, kuriame auga šeši vaikai, būtinai turėti du vonios kambarius. Juk reta daugiavaikė šeima tai turi ir dėl to vaikams joje nėra prasčiau augti.
Anksčiau mes bent akvariumą su žuvytėmis turėjom, dabar neturim. Aš labai myliu gyvūnus, – ilgesingai nutęsė mergaitė.
„Jeigu tie reikalavimai būtų paprastesni, mes judėtume dar greičiau, gal ir vietos būtų tinkamesnės parenkamos, arčiau tų mokyklų, darželių, kuriuose vaikų laukia. Ministras pažadėjo, kad inicijuos ir peržiūrės tas higienos normas, nes mums to reikėtų. Ne todėl, kad norime ką nors nehigieniškai daryti, o kad galėtume daryti normaliai“, – kalbėjo R.Šimašius.
Ministras įsitikinęs, kad gyventi vaikams šeimynoje yra daug geriau, nei instituciniuose namuose. Čia ir jauku, ir vaikai turi savo privačios erdvės, įsilieja į bendruomenę, eina į artimiausią mokyklą. „Kai klausiau vaikų, kaip jie čia jaučiasi, sakė, kad čia yra ramiau. Tas ramybės momentas turbūt yra vienas pagrindinių. Kad nėra tų koridorių, kuriuose vaikai susitinka ir vyresni su jaunesniais santykius sprendžia pagal savo kultūrą. Čia to nėra, kas turėtų prisidėti prie vaikų psichologinės, emocinės, socialinės sveikatos“, – apėjęs šeimynos namus kalbėjo L.Kukuraitis.
Svajonės – kaip visų vaikų
Tačiau dar ne visoje Lietuvoje globos namai mažinami, o vaikai kraustosi į šeimynų butus. Kaip geruosius pavyzdžius ministras galėjo paminėti tik didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, o kai kur savivaldybių vadovai neslepia net nededantys pastangų, kad situacija keistųsi.
O šių vaikų svajonės tokios pat, kaip ir visų jų bendraamžių. Štai viena mergaitė labai norėtų šuniuko, tačiau šeimynos darbuotojos šį norą maldo, nes esą ir prižiūrėti reikės, ir maitinti, kam pinigų nenumatyta, ir su kaimynais susitarti. „Anksčiau mes bent akvariumą su žuvytėmis turėjom, dabar neturim. Aš labai myliu gyvūnus“, – ilgesingai nutęsė mergaitė.
