Sekite 15min Google
Ketvirtadienį pašto ženklą su tuo pačiu vizualiniu sprendimu išleis ir Vokietijos paštas. Tai pirmasis toks bendras Lietuvos ir Vokietijos paštų projektas, įprasminantis bendrą kultūros paveldą ir ilgametes istorines abiejų šalių sąsajas.
Pasak Lietuvos pašto, 2,05 euro nominalo pašto ženklas išleidžiamas 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Ant jo pavaizduotas 1937 metų vokiečių ekspresionisto Karlo Schmidto-Rottluffo (Karlo Šmidto-Rottlufo) paveikslas „Kopų slėnis su negyvu medžiu“.
Pirmosios dienos datos spaudu pašto korespondencija bus antspauduojama ketvirtadienį Neringos pašte.
„Šis pašto ženklas primena, kad kultūra ir menas jungia valstybes net tada, kai istorija jas buvo išskyrusi. Džiaugiamės pirmuoju bendru projektu su Vokietijos paštu, kuris įprasmina Nidos dailininkų kolonijos reikšmę Europos meno istorijoje ir kartu stiprina Lietuvos bei Vokietijos kultūrinį dialogą“, – pranešime cituojama Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.
Kaip teigia paštas, Nidos dailininkų kolonija laikoma seniausia menininkų kolonija Baltijos pajūryje. Jos ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą, kai Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai vasaras pradėjo leisti Nidoje.
Vienu svarbiausių kolonijos kūrėjų laikomas akademijos absolventas Ernstas Bišofas-Kulmas, o 1885 metais Hermano Blodės įkurtas viešbutis ilgainiui tapo menininkų susitikimų ir kūrybos centru.
XX amžiaus pradžioje Nida buvo tapusi pamėgta Vokietijos menininkų, intelektualų ir kūrėjų vieta. Čia vykdavo diskusijos apie meną, skambėdavo muzika, buvo skaitoma poezija. Po 1923 metų, Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, Kuršių nerijos kraštovaizdis įkvėpė ir lietuvių dailininkus, o Nidoje toliau gyvavo laisvos kūrybos dvasia.
Ant naujojo pašto ženklo pavaizduoto paveikslo autorius K. Schmidtas-Rottluffas buvo vienas ryškiausių vokiečių ekspresionistų. Nacių režimas jo kūrybą priskyrė vadinamajam „išsigimusiam menui“, o 1937 metais šimtai menininko darbų buvo konfiskuoti ar sunaikinti, 1941 metais jam uždrausta kurti.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nutrūko ir Nidos dailininkų kolonijos istorija. 1945 metais buvo sunaikinta įspūdinga Hermano Blodės namuose saugota paveikslų kolekcija. Vėliau buvę kolonijos menininkai Kuršių nerijos ir Nidos gamtos, tapusios nepasiekiama, ilgesį išliejo tapydami pamėgtų vietų paveikslus iš atminties.
