Su Lietuvos diplomatijos vadovu trečiadienį Linu Linkevičiumi susitikęs Ispanijos ministras teigė suprantantis dalies šalių nenorą didinti ES integraciją kai kuriose srityse, todėl tvirtina, jog bendradarbiauti tam tikrais klausimais bendrijos šalys gali atskirai.
Pasak jo, viena iš tokių sričių gali būti gynyba.
„Mums iš tiesų atrodo, kad ES turėtų susitelkti tose srityse, kurios iki šiol nebuvo pakankamai vystomos. Pavyzdžiui, saugumo ir gynybos sritis yra viena iš tų sričių“, – sakė A.Dastisas.
„Galbūt ir tiesa, kad mes, visi 27, negalime eiti į priekį tuo pačiu žingsniu, nes yra šalių, kurios yra neutralios ar turi savo specifiką, bet galime žengti į priekį mažesnėje grupėje“, – pridūrė jis.
Madridas yra vienas iš vadinamosios kelių greičių Europos iniciatorių. Pagal tokį bendrijos vystymosi scenarijų, norinčios daugiau suvereniteto šalys galėtų nebendradarbiauti su Bendrija tais klausimais, kuriais nenori.
Europos Komisija birželio pradžioje paskelbė kurianti Europos gynybos fondą. Jis Briuselio teigimu, leis bendrijos šalims efektyviau investuoti į perkamą ginkluotę. Tokią idėją remia ir Lietuvos Vyriausybė.
Komisija tikisi, jog iš ES biudžeto skiriamos lėšos padės efektyviau investuoti į bendrus įsigijimus, o tai padės standartizuoti bendrijos šalių ginkluotę.
Be to, Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame apžvelgiami trys scenarijai, kaip 2025 metais turėtų atrodyti ES bendradarbiavimas gynybos srityje.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia esantys už bendrijos integraciją gynybos srityje, tačiau nuogąstauja, kad konkrečios bendradarbiavimo sritys nedubliuotų NATO funkcijų ir taip nesumažintų amerikiečių vaidmens Europos gynyboje.
Ispanijos užsienio reikalų ministras taip pat sakė, jog „mes norime eiti į priekį ir pinigų bei ekonominės sąjungos srityje“.
„Visiškai logiška, kad tie, kurie turi bendrą valiutą, turėtų tą sąjungą įtvirtinti, sugilinti, kad tikrai gyventume tikroje pinigų ekonominėje sąjungoje. (...) Euro zonos administravimas tikrai yra sritis, kur galėtumėme daugiau nuveikti“, – teigė A.Dastisas.
Gegužę ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici pareiškė, kad euro zona galėtų turėti savo atskirą parlamentą ir biudžetą, kad būtų sumažinta nelygybė tarp turtingesnių ir vargingesnių zonos narių.
Lietuva yra viena iš 19 euro zonos narių.
A.Dastisas pabrėžė norintis, jog visos ES šalys kuo labiau integruotųsi kartu, tačiau kartu nurodė, jog tai greičiausiai neįmanoma.
„Mes netikime susiskaldymu, mes nenorime sukurti pirmos eilės, antros eilės grupių. Norime eiti į priekį kartu, (...) tačiau jei kartais pasitaiko sričių, kur ne visos šalys nori ar gali eiti į priekį tuo pačiu tempu, mes norėtumėme, kad nebūtų stabdoma pažanga tų, kurie nori eiti į priekį“, – sakė ministras.
Jam antrino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Dabar irgi yra tų greičių, bet mes norime, kad procesas būtų kuo labiau visus apimantis“, – teigė jis.
