Šių metų pradžioje Vokietijoje išleista knyga tapo bestseleriu. Į lietuvių kalbą ją išvertė Eglė Greverė.
Rusų dronų ir lėktuvų įsibrovimai į NATO erdvę primena incidentus, kuriuos Masala naudoja savo eksperimente.
Tačiau Lietuvoje Masalos scenarijus sulaukė ir kritikos dėl spengiančios tylos apie Baltijos ir Šiaurės šalių reakciją – knyga gali sudaryti įspūdį, kad autorius nuvertina jų ryžtą ir pasirengimą gintis nuo Rusijos.
Apie Lietuvos pasirengimą blogam scenarijui, nuotaikas Vokietijoje ir regiono saugumo situaciją – 15min interviu su Carlo Masala.
Suprasti akimirksniu
- Carlo Masala yra politologas, Miuncheno Bundesvero universiteto tarptautinės politikos profesorius ir dėstytojas, NATO Gynybos koledžo Romoje Tyrimų skyriaus direktoriaus pavaduotojas. Vokietijos žiniasklaidoje jis dažnai komentuoja Rusijos karo Ukrainoje eigą, pasisako už didesnę paramą Ukrainai ir šalies kariuomenės stiprinimą.
– Savo knyga teigiate, kad neturėtume būti įsitikinę, jog NATO gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Kodėl taip yra ir ką dėl to turėtų daryti Lietuva?
– Taip yra todėl, kad trūksta bendro grėsmės suvokimo, ar Rusija žengs toliau po karo Ukrainoje. NATO yra dvi stovyklos.
