Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad trečiadienį Vyriausybės pasitarime buvo patvirtintas priemonių veiksmų planas dėl galimo potvynio visoje Lietuvoje.
„Plane numatytos aiškios instrukcijos institucijoms, numatytos reagavimo fazės, kada įsijungia vienas ar kitas veiksmas“, – teigė jis.
Didžiausias pavojus gresia Kaunui ir Kėdainiams. Pavojingiausia upė – Neris. Joje maždaug 8–10 vietų gali susidaryti ledų sangrūdos ir staigiai pakilti vanduo. Antra pagal pavojingumą upė – Nemunas. Jo vandenys kelia grėsmę pamariui.
Taip pat potvynio pavojų kelia Šventoji ir Nevėžis.
NKVC vadovas pranešė, kad dėl ledo sangrūdų sprogdinimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai – kariuomenė tam pasiruošusi.
Dislokavo specialią techniką
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla priminė gyventojams parsisiųsti programėles lt72.lt. Čia bus visa informacija apie galimą potvynį, vandens kilimą vienoje ar kitoje vietoje.
Apie 160 tūkst. lietuvių jau yra parsisiuntę šią programėlę.
R.Požėla teigė, kad yra aktyviai bendraujama su savivaldybėmis, ypač tomis, kurios patenka į galimo potvynio zoną.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau yra paruošęs priemones potvyniui. Trijose savivaldybėse – Šilutės, Pagėgių ir Klaipėdos – jau yra dislokuota speciali technika, siekiant minimalizuoti reagavimo laiką. „Esame pasirengę naudoti katerius, valtis, turime ir tam tikrą specialią įrangą, kuria galime transportuoti įrangą, asmenis net ir esant sniegui ar ledui“, – kalbėjo R.Požėla.
Tarnyba yra paruošusi smėlio pilstymo į maišus įrangą. Įrenginys, kuris gali per minutę smėliu pripildyti keturis maišus, yra vidurio Lietuvoje, Kaune.
Tarnyba turi ir šešis aukšto našumo vandens perpylimo įrenginius.
Ledonešis gali prasidėti jau šeštadienį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Janina Brastovickytė-Stankevič pabrėžė, kad ši žiema – viena šalčiausių pastaraisiais metais. Tačiau dirvožemio įšalas nesusidarė didelis, o pastarosiomis dienomis dar ir tirpo. Sniegas dengia visą Lietuvą, tačiau jis jau sukritęs ir sušlapęs. Vandens atsargos sniege padidėjusios.
Vandens lygiai telkiniuose yra žemesni už vidutinius daugiamečius vasario vandens lygius. Pagal dabartinius skaičiavimus ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai.
„Tačiau jei vandens lygis nekils sparčiau, ledonešis neprasidės, nes ledas nebus išlaužytas ir tirps vietoje. Tuomet žymesnio potvynio nebus“, – pabrėžė pašnekovė.
Jei vandens lygis kiltų – prasidėtų ledonešis. Tada kiltų grėsmė ledų sangrūdoms ir lokaliems potvyniams. „Tačiau šiai dienai prognozės nėra gąsdinančios ir numatome, kad galime išgyventi šį potvynį žymiai ramiau“, – teigė tarnybos atstovė.
Paklausta, kada galima laukti potvynio, hidrometeorologė sakė spėjanti, jog tai galėtų būti „kovo vidurio link“.
Didžiausias potvynis galėtų būti Šilutės krašte, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, apie Kauną.
Vienas didžiausių potvynių pastaruoju metu Lietuvoje buvo 2010 metais. Buvo nuogąstaujama, kad šiemet tai gali pasikartoti. Tačiau, pasak J.Stankevič, anąsyk vandens lygis upėse buvo žymiai aukštesnis nei dabar, todėl tokio didelio potvynio nesitikima.
Susidarius ledų sangrūdoms, vanduo kyla labai sparčiai, gali pakilti iki dviejų metrų ir daugiau.
Paklausta apie pavojų Vilniui, specialistė atsakė, kad sostinę saugo aukštos krantinės.
„Pačiame mieste pavojaus tikrai nėra. Nebent toliau nuo miesto – Grigiškėse ar toliau kažkas galėtų būti“, – sakė J.Stankevič.
