„Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo galią“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.
„Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad bus taikomos 5-aisis straipsnis užpuolimo atveju, pačios Lietuvos pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti“, – pridūrė ji.
Pasak ekspertės, dabar laukia „didelis darbas“ tinkamai numatyti tvarką, kas ir kokiu būdu bus kviečiami.
Kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3 – 3,5 tūkst. jaunuolių. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kur pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, yra apie puspenkto tūkstančio žmonių.
Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjų rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.
