„Kai išgirdau juos dainuojant, negalėjau sulaikyti ašarų. Mane sujaudino ne tik tai, kaip skambėjo lietuviškos dainos, bet ir pagarba mūsų kultūrai“, – pakalbinta 15min, prisiminė operos solistė V.Miškūnaitė.
Pasak jos, būtent pažintis su Akihitu privertė suprasti, kad kartais lietuviai patys nebevertina to, kuo žavisi žmonės iš kito pasaulio krašto.
„Kartais tam, kad suprastume, kokį lobį turime, reikia žmogaus iš šalies“, – prisipažino pašnekovė.
A.Kinashi su Lietuva pirmą kartą susipažino prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau būtent apsilankymas Dainų šventėje tapo patirtimi, pakeitusia jo požiūrį į chorinę kultūrą. Šiandien jis ne tik moko japonus lietuviškų dainų, bet ir siekia savo gimtinėje surengti lietuviškos Dainų šventės įkvėptą renginį.
Kai išgirdau juos dainuojant, negalėjau sulaikyti ašarų.
Interviu su 15min metu japonas atviravo, kuo jį taip sužavėjo Lietuva, kaip gimė Dainų šventės Japonijoje idėja ir kodėl lietuvišką dainą jis laiko tiltu tarp dviejų kultūrų.
– Akihitai, muzika jūsų gyvenime užima ypatingą vietą. Papasakokite, kuo užsiimate ir kaip muzika tapo jūsų gyvenimo dalimi?
– Dirigentu dirbu jau apie 20 metų. Šiuo metu taip pat esu choro „AKchoir“, kuris specializuojasi liaudies ir etninėje muzikoje, dirigentas, taip pat kuriu ir aranžuoju muziką.
Ši mane lydėjo visą gyvenimą. Gimiau ir augau muzikalioje šeimoje, esu antras sūnus. Didžiausią įtaką padarė močiutė – ji buvo vidurinės mokyklos muzikos mokytoja ir bažnyčios vargonininkė. Dabar jai 99–eri, netrukus sukaks 100 metų, tačiau vis dar aktyviai groja bažnyčioje.
Mano tėvas yra pastorius, jis taip pat dirigavo chorui. Nuo vaikystės mokiausi groti fortepijonu ir dainuoti, o vėliau Tokijo menų universitete studijavau vokalinę muziką ir operą. Todėl nė neabejojau, kad savo gyvenimą siesiu su muzika.
– Paminėjote, kad vadovaujate chorui. Papasakokite apie jį. Kada jis buvo įkurtas, kiek dainininkų jame dainuoja ir kokį repertuarą dažniausiai atliekate?
– „AKchoir“ buvo įkurtas 2018 metais. Mūsų repertuare yra japonų liaudies, lietuviškos, afrikietiškos dainos, popmuzika. Stilius tam tikra prasme kerta įvairius žanrus, derindamas klasikinę muziką, liaudies tradicijas ir šiuolaikinius garsus.
– Sakėte, kad jūsų choras dainuoja ir lietuviškas dainas. Kaip jūsų gyvenime atsirado Lietuva? Ar prisimenate, kada pirmą kartą apie ją išgirdote ir kas paskatino atvykti?
– Po didžiojo žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje daugelis muzikantų, tarp jų ir aš, pradėjome permąstyti muzikos prasmę. Klausėme savęs: „Kam skirta mano muzika?“

