Jaunimo eitynės tradiciškai prasidėjo prie Antakalnio poliklinikos. Nešdamas Lietuvos vėliavą, deglus ir žvakutes, jaunimas tylomis atėjo į Antakalnio kapines, kur palaidotos Sovietų kariuomenės aukos, žuvusios už Lietuvos laisvę.
„Tie, kurių akys pavirto į naktį, o naktis nesulaukė aušros…/ Tebūna palaiminti tie, kurie sakė, mes Tavo, Tu mūsų, kartu – Lietuva“, – tokiais žodžiais visi patriotiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai buvo kviečiami į eitynes.
Eitynėse buvo draudžiama dalyvauti neblaiviems, rūkyti, kelti netvarką. Buvo privaloma laikytis taisyklių ir klausyti pareigūnų nurodymų. Galbūt žinodama šias eitynių organizatorių nuostatas, policija eisenos palydai skyrė tik kelis pareigūnus.
Antakalnio kapinėse jaunimas padėjo vainiką prie žuvusiųjų kapų, uždegė žvakutes. Sugiedoję Lietuvos himną, jaunuoliai tyliai išsiskirstė.
